aA
Lietuvos bankui nustačius pažeidimų, „Aviva Lietuva“ padengs investicinio gyvybės draudimo klientų praradimus, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Aviva Lietuva“ spaudos konferencija
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Lietuvos bankas įspėjo uždarąją akcinę gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“, kad ši ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis ir taip pažeidė Draudimo įstatymą.

Reaguodama į Lietuvos banko patikrinimo rezultatus, „Aviva Lietuva“ esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Per Lietuvos banko atliktą patikrinimą nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bendrovė dalį klientų turto, kaupiamo pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, investavo į mažmeniniams klientams skirtus fondus, kuriems turto valdymo ir platinimo mokesčiai taikyti didesni nei identiškuose instituciniams klientams skirtuose fonduose, kuriuos „Aviva Lietuva“ daugeliu atveju taip pat galėjo pasirinkti.

Klientų turtą investuojant į mažmeniniams klientams skirtus fondus bendrovei buvo taikomos turto valdymo ir platinimo mokesčių nuolaidos ir dalis lėšų sugrįždavo. „Aviva Lietuva“ grąžintas sumas naudojo savo investicinės veiklos pelnui didinti, neskirdama jų ar jų dalies draudėjams. Todėl draudėjų sukaupta turto vertė buvo mažesnė, nei galėjo būti investuojat į instituciniams investuotojams skirtus fondus.

Taip buvo pažeistas Draudimo įstatymas, įpareigojantis draudimo įmonę investuoti turtą siekiant geriausiai užtikrinti draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus.

„Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – ji padidins bendrovės fondų valdomo turto vertę beveik 350 tūkst. Eur. Klientams patiems papildomai daryti nieko nereikia. Maksimali įstatymo numatyta bauda už minėtą pažeidimą gali siekti 100 tūkst. Eur.

Draudimo įstatymo nuostata, kad draudikai turi investuoti taip, kad kuo geriau būtų patenkinti klientų interesai, įsigaliojo 2016 m. pradžioje. Lietuvos bankas ir ateityje netoleruos tokio veikimo ne geriausiais draudėjo interesais, kai pasirenkamas ne klientams, o bendrovei naudingesnis investavimo būdas.

Per Lietuvos banko atliktą „Aviva Lietuva“ veiklos patikrinimą buvo vertintas ir bendrovės valdymo, taip pat rizikos valdymo sistemos veiksmingumas, kaip vykdomi pagrindinių funkcijų įgyvendinimo reikalavimai, valdomos rinkos ir operacinės rizikos, ar teisingai apskaičiuojamas mokumo kapitalo poreikis ir draudimo techninių atidėjinių apimtis, kaip vykdoma pinigų plovimo prevencija.

Nustatyta netikslumų skaičiuojant mokumo kapitalo poreikį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie neturėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumo kapitalo reikalavimui, Lietuvos banko valdyba nusprendė netaikyti poveikio priemonės dėl šių teisės aktų pažeidimų.

„Aviva Lietuva“ žada po 6,92 Eur

Pasirodžius Lietuvos banko pranešimui, „Aviva Lietuva“ DELFI atsiuntė komentarą dėl nustatyto įstatymo pažeidimą ir klientams taikomos kainodaros:

„Draudimo paslaugų taisyklėse numatyta, kad atskaitymai už klientų turto valdymą gali siekti 2 proc. per metus. Tačiau klientams tiesiogiai taikėme sumažintus, 0,6–1,5 proc. atskaitymus ir investavome į mažmeninės klasės investicinius fondus. Įvertinus bendrą mūsų ir išorinių fondų valdytojų atskaitymų dydį, daugumai klientų tokia kainodara buvo neutrali arba finansiškai naudinga.

Įstatymuose nėra nustatyta konkrečių taisyklių, kokią kainodaros struktūrą taikyti investuojant klientų lėšas. Įstatymų nuostatos, ypač pastaruoju metu, yra vis labiau vertinamojo pobūdžio. Formuodami savo kainodarą atsižvelgėme į rinkos praktiką, buvome tikri, kad veikiame pagal įstatymą ir geriausiais kliento interesais.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje į mažmeninės klasės investicinius fondus klientų lėšas investuoja daugiau nei 60 proc. draudimo bendrovių. Sprendžiant iš viešai pateikiamos informacijos, tokią draudimo sutarčių kainodarą Lietuvoje taiko didžioji dauguma gyvybės draudimo bendrovių. Vis dėlto Lietuvos bankas įvertino, kad mūsų kainodaros struktūra neatitiko įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgdami į Lietuvos banko rekomendacijas, klientų turto vertę padidinsime 349 128 eurais, vidutiniškai 6,92 Eur vienam klientui. Taip pat šiuo metu keičiame kainodaros struktūrą, atsisakome investicijų į mažmeninės klasės investicinius fondus. Tikimės, kad naujoji kainodaros sistema suteiks daugiau aiškumo, atitiks priežiūros institucijos reikalavimus ir geriausiai užtikrins mūsų klientų interesus.

EIOPA 2017 m. gruodį paskelbtose tyrimo išvadose rekomenduoja ES priežiūros institucijoms nustatyti aiškias gaires įmonių klientų turto investavimo principams, turto valdytojų priežiūros procesams. Šioje srityje mes tikimės racionalaus ir sklandaus bendradarbiavimo su Lietuvos banku ir operatyvių gairių dėl įstatymų nuostatų traktavimo. Aiškumas dėl įstatymo įgyvendinimo bus naudingas visiems ir, svarbiausia, padės užtikrinti veikimą geriausiais kliento interesais.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (109)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „Delfi...

Japonija skundžia Pietų Korėją PPO dėl finansinės paramos laivų statytojams

Japonija Pasaulio prekybos organizacijai ( PPO ) pateikė skundą dėl, pasak jos, Pietų Korėjos...

Verslas abejoja, ar išsivers be vienkartinio plastiko (3)

Lietuvos plastiko gamintojai su nerimu laukia 2021 m., kai turėtų įsigalioti draudimas gaminti...

Valdžia paruošė „kalėdinę dovanėlę“: didės degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos (32)

Nuo 2019 metų pavasario didės degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo...

Blusų turguje jau perkami kalėdiniai niekučiai (8)

Dituvos sendaikčių turgus – savotiškas Klaipėdos rajono traukos centras. Jam negresia...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (109)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (30)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (45)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (4)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (11)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (54)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (60)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (22)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (210)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (36)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...