„Darbo rinka kunkuliuoja: atlyginimų augimas pasiekė 10 metų rekordą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Jis pažymėjo, jog 2018 metų pirmąjį ketvirtį darbo užmokesčio metinis augimas sudarė 9,8 proc.
Centrinio banko vertinimu, nedarbui mažėjant, o darbuotojų poreikiui nemąžtant, šalies verslas darbuotojų trūkumo problemą gali spręsti trimis būdais: atlyginimų didinimu, investicijomis į gamybos modernizavimą ir plėtrą arba kviesdamasis darbuotojus iš trečiųjų šalių.
„Statistika rodo, kad darbo užmokestis jau kelerius metus auga visuose ekonomikos sektoriuose. Pernai labiausiai jį turėjo pajusti prekybos, žemės ūkio, informacijos ir ryšių, statybos, apdirbamosios gamybos darbuotojai, kurių atlyginimai kilo apie 9–11 proc.
Įtampą ūkyje vėsina praėjusiais metais pradėjusios atsigauti investicijos, kuriomis stiprinami gamybos pajėgumai. Tiesa, dalis investicijų yra nukreipta į pastatų statybą, kuri didina ir deficitinės darbo jėgos poreikį. Darbo rinkoje jaučiant emigracijos pasekmes, dalį netekčių bandoma atsverti atsivežant darbo jėgos iš trečiųjų šalių“, – rašoma spaudos konferencijos metu žiniasklaidai išplatintame pranešime.
G. Šimkus pasakojo, kad darbo rinka labiausiai įkaitusi didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tuo metu regionuose nedarbo lygis yra kiek didesnis.
„Prie darbo užmokesčio didėjimo prisidėjo ir minimalios mėnesinės algos padidinimas, pernai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams didinti atlyginimai. Nesakau, kad to nereikėtų daryti, bet tai taip pat prisideda. Įtakos turėjo ir Darbo kodekso pakeitimai, kai minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Taip pat – „Sodros“ grindys“, – dėstė jis.
G. Šimkus skeptiškai atsiliepė apie darbuotojų trūkumo problemos sprendimą pasitelkiant imigraciją, nes taip „gydomi tik simptomai, bet ne ligos priežastys“.
„Pernai į Lietuvą atvyko keliolika tūkstančių imigrantų, tačiau vos keli šimtai iš jų buvo aukštos kvalifikacijos“, – pažymėjo jis.
BVP prognozės nekeičia
Numatoma, kad šiemet šalies ekonomika augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. Nedarbo lygis atitinkamai mažės iki 6,7 proc. ir 6,6 proc.
„Po 2017 metų spurto, kada ekonomika augo 4 proc., mes savo prognozių nekeičiame ir toliau prognozuojame, kad ūkio augimas bus spartus“, – sakė G. Šimkus.
Jis pasakojo, pagrindiniai ūkio augimą lemiantys veiksniai yra vidaus vartojimas ir investicijos.
„Skirtumas tarp 2017 ir 2018 metų yra grynojo eksporto raidoje. Šiemet šis indelis virsta neigiamu ir tai sietina su sulėtėjusiu eksportu“, – sakė G. Šimkus.
Kainos augs lėčiau už algas
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, praėjusias metais sudariusi 3,7 proc., šiemet bus 2,7 proc., t.y. 1 proc. punktu mažesnė.
„Nors metų pradžioje naftos kainų augimas, palyginti su 2017 metais, buvo aprimęs, tačiau gegužę dėl įtampų tarptautinėje aplinkoje kainos vėl šoktelėjo, kartu kilstelėdamos benzino bei dyzelino kainas ir mūsų šalies degalinėse.
Pieno ir jo produktų kainos šiemet auga maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2017 m., mėsos kainos – beveik perpus mažiau, o viso maisto – maždaug šeštadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Infliaciją slopinamai veiks ir ne tiek daug, kiek pernai, pakelti akcizai, šiek tiek mažiau didėjančios paslaugų kainos“, – teigiama pranešime.
