Po susitikimo prezidentūroje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė informavo, kad susitikimo metu Lietuvos bankas pristatė poveikio scenarijus.
„Norėčiau pabrėžti, ką, beje, Lietuvos bankas ir pabrėžė, jog tai nėra prognozės. Tai yra galimi poveikio scenarijai. Realūs duomenys, kuriuos turėsime, mus pasieks truputį vėliau“, – sakė ministrė.
Įvertinti poveikį, kaip pripažino ji, kol kas yra sunku.
„Mes tik matome, kad situacija yra neapibrėžta ir dėl to mums reikia padaryti daugybę kitų dalykų, kurie Lietuvą padarytų dar patrauklesnę investicijoms“, – akcentavo A. Armonaitė.
Įvertino galimą scenarijų
Lietuvos bankas trečiadienį prezidentūroje pristatė Lietuvos ir Kinijos santykių galimą poveikį ekonomikai. Taip pat įvertino ir Taivano ruošiamo paskolų fondo poveikį.
Kaip „Delfi“ pateiktoje informacijoje buvo nurodoma, Lietuvos bankas pabrėžė, jog Kinija yra itin svarbi pasaulio ekonomikos dalyvė, tačiau tiesioginiai Lietuvos ir Kinijos prekybos srautai yra santykinai maži.
Remiantis 2021 m. sausio–rugsėjo mėn. duomenimis, Lietuvos prekyba su Kinija, pasak LB, sudarė 0,7 proc. viso šalies eksporto ir 3,7 proc. viso importo ir tik kai kurių prekių grupių prekybos ryšiai yra reikšmingesni, pavyzdžiui, kaip buvo nurodoma, 30 proc. lietuviškos kilmės lazerių eksporto parduodama būtent į Kiniją, o 69 proc. viso aminojunginių importo gaunama iš Kinijos.
Tiesa, nurodoma, jog vertinant per pasaulinių vertės kūrimo grandinių prizmę, ryšiai su Kinija yra intensyvesni, nei rodo tiesioginiai prekybos srautai.
Štai skaičiuojant Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę, tiesiogiai eksportuotą į Kiniją, ir įskaitant Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę, eksportuotą į Kiniją per kitas valstybes, Lietuvos eksporto į Kiniją dalis visame eksporte padidėja iki 3,2 proc. viso eksporto. O skaičiuojant Kinijoje sukurtą pridėtinę vertę, kurią iš Kinijos Lietuva importuoja tiesiogiai, ir įskaitant toje šalyje sukurtą pridėtinę vertę, importuotą į Lietuvą per kitas valstybes, importo iš Kinijos dalis visame importe, padidėja iki 3,5 proc. viso importo, buvo teigiama LB.
Pasak institucijos, dėl Kinijos veiksmų poveikis Lietuvos ekonomikai galėtų būti juntamas dviem kanalais – per užsienio prekybą ir investicijas, tačiau galimą neigiamą poveikį galėtų amortizuoti ir atsirandančios naujos galimybės.
Kaip galimas neigiamas poveikis yra nurodomas trikdžiai galutinių produktų importui iš Kinijos, trikdžiai žaliavų ir tarpinių produktų importui, ribojantys gamybą, importo iš kitų šalių ribojimas darant spaudimą vertės grandinėse dalyvaujantiems partneriams. Kalbant apie eksportą, trikdžiai jam, taip pat eksporto į likusį pasaulį mažėjimas dėl milžinės ekonomikos patiriamo spaudimo.
Kas liečia investicijas, LB nurodė, jog jos galėtų mažėti būtent iš Kinijos, taip pat būti patiriamas spaudimas dabartiniams užsienio investuotojams. Nurodomos ir įmonių pasitraukimo galimybės, bendras neapibrėžtumo didinimas.
Tačiau LB nurodė ir galimas teigiamas puses.
Pasak atstovų, kalbant apie importą, galėtų vykti galutinių produktų, žaliavų ir tarpinių tiekėjų diversifikavimas. Prie eksporto nurodyta, jog būtų galima plėtra naujose rinkose bei jų atsivėrimas dėl geopolitinių priežasčių, kaip pavyzdžiui, Taivanas. Taip pat Lietuva galėtų pritraukti naujų investicijų. Prie galimo teigiamo poveikio nurodyta ir palaikymas iš ES.
„Tiesioginio eksporto į Kiniją visiško sustabdymo scenarijus lemtų realiojo BVP augimo sumažėjimą 0,1 proc. punkto (proc. p.) 2022 m. ir 0,2 proc. p. 2023 m.“, – išvadas darė LB.
„Kadangi neapibrėžtumas yra labai didelis, bendresnio poveikio vertinimas, kuriuo būtų siekiama atsižvelgti ir į netiesioginį poveikį prekybai bei investicijoms, galimas tik orientacinis.
Iš Lietuvos institucijų surinktos informacijos sudarytų tikėtinų nepalankių scenarijų atveju Lietuvos BVP augimas 2022 m. sumažėtų nuo –0,1 iki –0,5 proc., o 2023 m. – nuo –0,3 iki –1,3 proc.“, – teigė LB.
Tiesa, nurodyta, jog potencialus Taivano 1 mlrd. JAV dol. fondo teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai, pasak LB, darant prielaidą, kad per 4 m. būtų investuota 75 proc. fondo lėšų, 2022 m. sudarytų 0,1, 2023 m. – 0,4, 2024 m. – 0,4 p.p., o 2025 m. – 0,3 proc.
Šiemet dėl Kinijos BVP turėtų mažėti dar daugiau
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, kalbėdamas apie tiesioginį konflikto poveikį Lietuvos eksportui į Kiniją teigė, jog LB minėti skaičiai nebūtų labai reikšmingas įvykis Lietuvos eksportui ir tai lemtų nedidelis Kinijos svoris Lietuvos eksporto struktūroje.
„Didžiausias neapibrėžtumas ir rizika yra netiesioginis poveikis Lietuvos eksportui, nes didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka yra Vokietija ir Lietuvos eksportas yra stipriai susijęs su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis, kurios savo ruožtu labai stipriai priklauso nuo eksporto į Kiniją.
Sakyčiau, kad galima piešti ir radikalesnes ir blogesnes prognozes, nes jei Kinija ir toliau tęs politinį spaudimą Vakarų Europai ar Skandinavijai, tai Lietuvos eksporto praradimai per eksportą į ES gali būti dideli“, – teigė jis.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad nors LB prognozuoja, jog dėl Kinijos Lietuvos BVP augimas 2022 m. galėtų sumažėti nuo –0,1 iki –0,5 proc., jis teigė esantis įsitikinęs, kad Lietuva turėtų pajusti dar didesnį poveikį.
„Čia matyčiau riziką dar didesniems praradimams. Dar praeitų metų pabaigoje įmonės pabaigė senas sutartis ir šių metų pradžioje jie pradėjo dirbti pagal naujas sutartis. Gali būti, kad seni užsakovai pasirinks kaimyninių šalių kontraktinės gamybos tiekėjus.
Tiksliai paskaičiuoti kiek mažėtų BVP, sunku, bet būtent dabar yra didelė problema, kad yra didelis politinis neapibrėžtumas ir nerimas. Būtent tai mūsų užsakovus gali paskatinti atsisakyti Lietuvos gamintojų produkcijos“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, kitais metais nuostoliai, kaip tik galėtų būti mažesni, nes įmonės prisitaikys prie dabartinės situacijos arba konfliktai su Kinija bus sušvelninti.
