„Lietuvos banko priimti strateginiai sprendimai daugiau investuoti ne tik į eurais denominuotą turtą, didinti investicijas į akcijas, diegti pažangias automatinio investavimo naujoves davė vaisių net ir saugioms investicijoms sudėtingoje labai mažų palūkanų aplinkoje“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Lietuvos bankas iš nuosavo finansinio turto 2021 m. uždirbo 219 mln. Eur (2020 m. – 13 mln. Eur), o per vertinamąjį 2019–2021 m. laikotarpį – 408 mln. Eur (2018–2020 m. – 225 mln. Eur) grąžą. Didžiąją dalį finansinio turto grąžos lemia 3 mlrd. Eur investicinio portfelio strateginis paskirstymas, o aktyvus valdymas papildomai padidina grąžą. 2021 m. dėl šio portfelio investicijų paskirstymo uždirbta grąža sudarė 136 mln. Eur, dar 12 mln. Eur uždirbta iš aktyvaus valdymo.
Pernai Lietuvos bankas priėmė strateginius sprendimus dėl investicijų paskirstymo: didino investicijas į pasaulio akcijas nuo 200 iki 300 mln. Eur, pradėjo aktyvų investicijų į akcijas valdymą, taip pat padidino investicijas į Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių vertybinius popierius.
Be to, kaip rašoma pranešime, Lietuvos bankas vienas iš pirmųjų pasaulio centrinių bankų pernai išbandė ir įdiegė pažangią investicijų valdymo naujovę – algoritminę prekybą. Prekiaujant šiuo būdu, investavimo ir sandorių vykdymo sprendimus priima kompiuterinės programos, jos dirba su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visiškai be jo. Algoritminė prekyba 2021 m. bendrą grąžą padidino 0,73 mln. Eur. Be šių strateginių pokyčių, Lietuvos bankas, įvertinęs dabartines rizikas, pardavė turėtas investicijas į Kinijos vyriausybės vertybinius popierius.
Šiemet, įgyvendinant sprendimą pertvarkyti finansinio turto investicijų portfelį pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus, į akcijas buvo investuota 60 mln. Eur pagal tvaraus investavimo principus.
Pasak M. Jurgilo, galimybės šiemet uždirbti teigiamą grąžą – itin neapibrėžtos, kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą dramatiškai padidino neapibrėžtumą ir kintamumą finansų rinkose bei stagfliacijos riziką pasaulio ekonomikoje. Tai lemia tiek reikšmingai didėsiančias palūkanų normas, tiek potencialiai žemas rizikingų turto klasių grąžas.
Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2021 m. sudarė apie 4,7 mlrd. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t, aukso vertė pernai sudarė 291 mln. Eur. Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.
