„Žengėme papildomą žingsnį ir įgyvendinome tai, ko prieš tai buvusioms Vyriausybėms padaryti nepavyko – konsoliduojame keturias nacionalines plėtros įstaigas. Sujungus jų resursus, žinias ir kompetencijas bus suformuota nauja struktūra, kuri leis pritraukti daugiau privataus kapitalo ir užtikrins didesnes investicijas į strategines valstybei sritis, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Viena stipri įmonė ne tik bus patogesnė klientams, bet ir užtikrins kokybišką viešojo investavimo standartą bei didins Lietuvos žinomumą tarptautinėje arenoje“.
Ministrės teigimu, konsoliduota įmonė skatins ilgalaikes ir tvarias investicijas valstybei strategiškai svarbiose srityse, kuriose egzistuoja finansavimo nepakankamumas bei formuos palankų klimatą šioms investicijoms įgyvendinti. Ji nekonkuruos su privačiomis finansų įstaigomis, tačiau priešingai – jas papildys.
Papildomi mobilizuoti NPĮ resursai bus nukreipti į inovacijas, energijos efektyvumo didinimą, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, verslo konkurencingumo didinimą ir kitas sritis, o tai, anot ministrės G. Skaistės, prisidės prie ekonomikos transformacijos, kapitalo rinkos plėtros bei tvarių investicijų augimo Lietuvoje.
Naujai kuriami ir esami fondai bei finansavimo priemonės bus prieinami vienoje vietoje, todėl neliks fragmentiškumo, konkuravimo tarpusavyje ir dubliavimo. Įmonė turės tvarią ir vieningą investavimo strategiją, kuri leis optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose.
Be to, bus taikomas „vieno langelio“ principas tiek klientams, tiek investuotojams, kas ne tik efektyvins veiklos valdymą, bet ir sumažins administracinę naštą verslui.
Aukšto lygio valdyseną užtikrins naujai formuojama įmonės stebėtojų taryba. Kandidatai į šias pareigas atrenkami tarptautinio konkurso būdu. Dokumentai iš kandidatų priimami iki spalio 31 d.
Vyriausybės programoje numatytas siekis, jog konsoliduota NPĮ veiktų kaip savarankiška ir politiškai nepriklausoma įstaiga.
Iki šiol kiekviena iš šių keturių įstaigų veikė konkrečiose srityse, tačiau dalis jų funkcijų persidengė, be to, skirtingos NPĮ investavimo strategijos, veiklos standartai ir rizikų valdymo procesai, neleido sėkmingai išnaudoti privataus kapitalo pritraukimo potencialo bei užtikrinti pakankamo finansavimo valstybei strategiškai svarbiose srityse.