2016 metais, palyginti su 2015-aisiais, euro zonoje valstybių biudžeto deficito ir šalių BVP santykis sumažėjo nuo 2,1 iki 1,6 procento. Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 2,4 iki 1,7 proc.
Euro zonos vyriausybės skola BVP atžvilgiu per 2016 metus sumažėjo nuo 90,3 iki 89,2 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 84,9 iki 83,5 proc.
2016 metais dešimties ES vyriausybių biudžetuose registruotas perteklius – Liuksemburgo (1,6 proc.), Maltos (1,0 proc.), Švedijos (0,9 proc.), Vokietijos (0,8 proc. BVP). Graikijos (0,7 proc.), Čekijos (0,6 proc.), Kipro ir Nyderlandų (po 0,4 proc.), Estijos ir Lietuvos (po 0,3 proc.). Tuo tarpu Bulgarijoje ir Latvijoje užregistruotas valdžios sektoriaus balansas. Mažiausias biudžeto deficitas procentine BVP išraiška užfiksuotas Airijoje (0,6 proc. BVP), Kroatijoje (0,8 proc.) ir Danijoje (0,9 proc. BVP).
Keturiose ES narėse 2016 metais registruotas didesnis nei 3 proc. BVP deficitas: Ispanijoje (4,5 proc.), Prancūzijoje (3,4 proc.), Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 3,0 proc.).
Analizuojant vyriausybių skolas pastebėta, kad 2016 metų pabaigoje mažiausias rodiklis buvo registruotas Estijoje (9,5 proc. BVP), Liuksemburge (20,0 proc. BVP), Bulgarijoje (29,5 proc. BVP), Čekijoje (37,2 proc.), Rumunijoje (37,6 proc. BVP) ir Danijoje (37,8 proc. BVP). Lietuvoje užregistruotas 40,2 proc. rodiklis. Šešiolikoje ES valstybių narių vyriausybės skolos viršijo 60 proc. BVP. Aukščiausi rodikliai buvo registruojami Graikijoje (179,0 proc. BVP), Italijoje (132,6 proc. BVP), Portugalijoje (130,4 proc. BVP), Kipre (107,8 proc. BVP) ir Belgijoje (105,9 proc. BVP).
2016 metais euro zonos vyriausybių išlaidos iš viso siekė 47,7 proc. BVP, o jų pajamos – 46,2 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodikliai atitinkamai sudarė 46,6 bei 44,9 proc.
