Antroje vietoje pagal gautas pajamas iš turizmo yra Estija. Ji pernai per tris metų ketvirčius iš turizmo gavo 4,2 proc. mažiau pinigų nei 2006 metais – 611,5 mln. eurų ( per 2,1 mlrd. Lt– DELFI).
Latvija pagal gautas pajamas iš turizmo gerokai atsilieka nuo savo kaimynių – ji iš atvykstančių turistų susirenka kone dvigubai mažiau pinigų. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius Latvija iš atvykstančių turistų gavo 356,6 mln. eurų (per 1,2 mlrd. Lt – DELFI), o 2006 metais – 282,9 mln. eurų (apie 977 mln. Lt – DELFI).
Ūkio ministerijos sekretorius valstybės sekretorius Gediminas Miškinis DELFI sakė, kad Lietuvoje daugėja tarptautinių renginių, į kuriuos atvykę turistai, lyginant su kitais keliautojais, išleidžia penkis kartus daugiau.
„Mūsų problema yra labai trumpas pagrindinis sezonas. Ką daryti ne pagrindinio sezono metu? (...) Lietuvą po kelerių metų bus galima vadinti golfo valstybe, taip pat planuojama hipodromų plėtra regionuose, SPA paslaugų plėtra, kurią dar reikia reglamentuoti“, – apie ateities planus sakė G. Miškinis.
Jo teigimu, kol kas Lietuva iš turizmo gauna daugiau pinigų nei jos gyventojai išleidžia atostogaudami svetur.
Latvija aktyviausia
Tuo tarpu kelionių agentūros „Lithuanian tours“, aptarnaujančios maždaug 15 tūkst. turistų per metus, vykdantysis direktorius Arūnas Šarka DELFI sakė, kad 85 proc. organizuotai grupėmis keliaujančių turistų renkasi kelionėje aplankyti visas tris Baltijos šalis, o jose išleidžia maždaug vienodai pinigų.
Todėl, jo manymu, toks didelis pajamų skirtumas galėtų atsirasti dėl skirtingos jų skaičiavimo metodikos.
„Prieš keletą metų pats populiariausias iš trijų Baltijos šalių buvo Talinas, tačiau paskutiniaisiais metais centras vis labiau keliasi į Rygą. Anksčiau Talinui labai padėjo teisingiau kuriamas jo įvaizdis ir reklamai išleidžiamos sumos. Tačiau paskutiniais metais Estijoje kainos labai kyla, neadekvačiai aptarnavimo kokybei, todėl dabar turistai persikelia į Rygą“, – dėstė pašnekovas.
Jo teigimu, pasiekti Vilnių vis dar yra sudėtingiau nei kaimynių sostines, nes į Taliną ir Rygą galima atvykti keltu, o Vilnius nėra prie jūros.
Keliones užsienio turistams rengiančios agentūros „Lietuviškos atostogos“ atstovai pritaria kolegoms, kad šiuo metu aktyviausiai pritraukiant turistus dirba Latvija, tačiau Rygoje ir kainos esą yra didžiausios.
Anot agentūros atstovų, estai po truputį praranda savo pagrindinius turistus suomius, nes kainoms abiejose šalyse supanašėjus, suomiams nebėra taip paranku atostogauti Estijoje.
Specialistai pripažįsta, kad įdomiausia Lietuva turistams buvo 2004 metais, kai įstojo į Europos Sąjungą, tačiau pastaraisiais metais svečių iš užsienio susidomėjimas nedidėja.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 11,1 proc. daugiau svečių užsieniečių nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia svečių atvyko iš Vokietijos – 116, 7 tūkst., iš Lenkijos – 107 tūkst., iš Rusijos – 59,5 tūkst., Latvijos – 5 4 tūkst., Baltarusijos – 38,7 tūkst.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos išankstiniais duomenimis, per 2007 m. į Lietuvą be ES (27) ir Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos šalių atvyko 2,23 mln. lankytojų, tai 3,8 proc. mažiau nei per 2006 m. Pagrindinę šių atvykusių lankytojų dalį – 81 proc. – sudarė rusai ir baltarusiai.
2001 metais Lietuvoje buvo 231 viešbutis, šiuo metu – 345, o iki 2011 metų tikimasi, kad atsidarys dar 90 viešbučių.
