Lietuvoje sumažėjo nelaimingų žmonių

Per daugiau nei metus laimingų žmonių padaugėjo gana žymiai: šių metų pradžioje 55 proc. apklaustųjų jautėsi laimingais, kai 2011 m. taip jautėsi tik 51 proc. Lietuvos gyventojų, rodo reprezentatyvios Kauno technologijos universiteto (KTU) apklausos.

Atitinkamai nelaimingų apklaustųjų dalis sumažėjo nuo 12 proc. iki 9 proc.

„Vienas iš didėjančio laimės pojūčio šaltinių Lietuvoje, matyt, yra didesnis optimizmas žvelgiant į ekonomikos situaciją. Tai rodo vėliausias Eurobarometro tyrimas, kuriame 24 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad ekonominė situacija bus geresnė per artimiausius 12 mėnesių, o 48 proc. tikėjosi, kad ji liks tokia kaip yra. Dar daugiau, Lietuvos gyventojai buvo vieni didžiausių optimistų dėl artimiausios ekonomikos ateities visoje Europos Sąjungoje“, - pastebi politologas ir KTU profesorius Algis Krupavičius.

Iki dešimtadalio nelaimingųjų - normalu

Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis mano, kad nelaimingų žmonių procento sumažėjimas nuo 12 iki 9 proc. yra žymiai reikšmingesnis, nei laimingųjų padidėjimas. Vertinant pokytį, nelaimingųjų sumažėjo ketvirtadaliu, kai laimingųjų padidėjo iki 10 proc.

„Aišku, labai gerai, kad tendencija sutampa: nelaimingų žmonių sumažėjimas atsispindi laimingų žmonių pagausėjime, - apibendrina jis.- Objektyviai visada sunku paaiškinti tokius esminius pasikeitimus, nors galima teigti, kad žmonių nuotaikai įtakos turėjo ekonominės situacijos pagerėjimas: pagerėjo makroekonominiai rodikliai, šiek tiek pradėjo augti atlyginimai, mažėjo nedarbas. Manau, įtakos turėjo ir naujos Vyriausybės pažadai, padidintas mėnesinis minimalus atlyginimas.“

Sociologas primena, kad laimės jausmo potyris yra lemiamas dviejų veiksnių: objektyvios materialios tikrovės ir nuotaikos.

Boguslavas Gruževskis

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Dėl to blogesnėje padėtyje mes galime jaustis gerai ir atvirkščiai, geroje padėtyje galime jaustis blogai“, - pateikia pavyzdį B. Gruževskis.

Tačiau, pasak jo, tikėtina, kad visuomenėje beveik visada bus 5-10 proc. žmonių, kurie jausis nelaimingais, net ir didėjant bendram gyvenimo lygiui – žmonės pripranta gyventi gerai.

„Visada bus žmonių, kurie jausis nepatenkinti, nors jie dažniau turi daugiau negu tie, kurie jaučiasi laimingi. Žinoma, reikia toliau didinti objektyvios tikrovės kokybę ir sudaryti sąlygas žmonėms jaustis laimingiems. Antra vertus, svarbi ir bendra atmosfera, pasitikėjimas, optimizmas, perspektyvos – tai turi įtakos, ar žmogus jaučiasi laimingas, nes šio jausmo pagrindas yra saugumas“, - sako B. Gruževskis.

Vyrai jaučiasi laimingesni

2013 m. tyrimas patvirtino ankstesnės apklausos tendencijas, kad vyrai jaučiasi laimingesni nei moterys.

Prof. dr. Algis Krupavičius

© A.Koroliovo nuotr.

„Tačiau skirtumas tarp jų yra mažas. Daugiau laimingų buvo didmiesčiuose nei miestuose, miesteliuose ar kaimuose, taip pat turinčių aukštesnį išsilavinimą bei apmokamą darbą, jaunesnių pagal amžių, gaunančių aukštesnes pajamas, susituokusių respondentų. Tačiau laimės pojūčiui rimtesnės įtakos neturi tautybė, partiniai pasirinkimai ar religija“, - pastebi A. Krupavičius.

Tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas (36 proc.) jaučiasi nei laimingas, nei nelaimingas, kai 2011 m. taip jautėsi 34 proc.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 m. ir 2013 m. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“. Respondentų buvo paprašyta įvertinti, ar apskritai jie yra laimingi.