aA
Daugiausia mūsų tautiečių yra Jungtinėje Karalystėje. Ilgai ir pinigų iš šios šalies į Lietuvą buvo pervedama daugiausiai. Tačiau praėjusių metų pabaigoje netikėtai smarkiai išaugo perlaidų iš Rusijos.
Rubliai
© Sputnik / Scanpix

Lietuvos banko duomenimis, trejus metus iki 2016 m. III ketvirčio didžiausi gyventojų pervedimai į Lietuvą būdavo gaunami iš Jungtinės Karalystės (JK).

Tačiau 2017 m. pagal bendrą visų metų pervedimų sumą JK buvo antra, o 2017 m. antrą pusmetį – jau tik trečia daugiausiai į Lietuvą pervedančių valstybių rikiuotėje. Ją aplenkė Rusija. Didžiausia pervedimų suma 2017 m. gauta iš JAV – ji sudarė apie penktadalį visų per šį laikotarpį gautų pervedimų.

Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas komentavo, kad dėl „Brexit“ pervedimai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą reikšmingai sumažėjo. 2017 m. pervedimų suma buvo 18 proc. menkesnė nei 2016 m. ir netgi 28 proc. mažesnė nei 2015 m.

„Pagrindinė staigaus mažėjimo priežastis – svaro nuvertėjimas, o jis nuvertėjo būtent dėl JK sprendimo pasitraukti iš ES. JK valiutos vidutinis kursas euro atžvilgiu 2017 m. buvo 7 proc. mažesnis palyginti su 2016 m. ir 17 proc. mažesnis palyginti su 2015 m.

Svaras smuko dėl to, kad, investuotojų vertinimu, „Brexit“ vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu neigiamai paveiks JK ekonomikos augimą. Be to, valiutos kursą vis dar neigiamai veikia nežinomybė, kokie bus JK ir ES prekybos santykiai ateityje“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, pervedimų iš JK mažėjo ir dėl čia po „Brexit“ paspartėjusio kainų augimo. 2017 m. infliacija JK buvo 2,7 proc, o vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje pernai didėjo tik 2,3 proc. (beje, Lietuvoje infliacija buvo (beje, Lietuvoje kainos augo 3,7 proc., o atlyginimai – 9 proc.).

„JK gyventojų vartojimo išlaidos išaugo, o darbo užmokestis augo nepakankamai, kad kompensuotų šias atsiradusias papildomas išlaidas. Taigi sutaupyti ir išsiųsti tokią pačią pinigų sumą į Lietuvą, kaip būdavo pervedama anksčiau, Lietuvos emigrantams JK galėjo tapti šiek tiek sudėtingiau“, – svarstė J. Markauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pervedimai iš Rusijos į Lietuvą nuo 2016 m. pradžios nuosekliai auga kiekvieną ketvirtį. 2017 m. ketvirtą ketvirtį ši suma buvo 2,5 karto didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.

Esą nėra neįprasta Lietuvai gauti didelę pervedimų sumą iš Rusijos. Per šį dešimtmetį 2011 m., 2012 m. ir 2014 m. pervedimai iš Rusijos į Lietuvą apskritai buvo didžiausi palyginti su pervedimų sumomis, gautomis iš kitų užsienio valstybių.

Rublis, nafta ir kitos priežastys

Lietuvos banko ekonomistas svarstė, kad didelę pervedimų iš Rusijos į Lietuvą sumą būtų galima paaiškinti iškeliant kelias prielaidas:

„Visų pirma, neabejotinai svarbi staigaus dabartinio pervedimų iš Rusijos augimo priežastis – stiprėjęs Rusijos rublis. Trumpuoju laikotarpiu valiutos kurso svyravimai turi daugiausiai įtakos pervedimų iš užsienio į Lietuvą svyravimams. Rublio valiutos kursas euro atžvilgiu per 2017 m. buvo vidutiniškai 12 proc. didesnis nei 2016 m.

Įprasta, jog Rusijos valiutos kursas seka naftos kainos kaitą. Ši tendencija vyravo ir pastaraisiais metais, nes Rusijos valiutos kursas nuo 2016 m. pradžios iš esmės didėjo dėl to, kad per šį laikotarpį stabilizavosi anksčiau drastiškai kritusi naftos kaina. 2017 m. naftos kaina buvo vidutiniškai 21 proc. brangesnė palyginti su 2016 m.“

Anot J. Markausko, prie pervedimų iš Rusijos augimo prisideda ir tai, kad techniškai baigėsi Rusijos ekonomikos nuosmukis. Tiesa, atsigavimas vis dar vangus. 2016 m. Rusijos BVP susitraukė 0,2 proc., o 2017 m. fiksuotas 1,8 proc. augimas. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per artimiausius dvejus metus bus lėtesnis nei buvo 2017 m.

„Tai, kad pervedimų suma iš Rusijos į Lietuvą yra didelė jau pakankamai ilgą laikotarpį, gali lemti nemažas lietuvių skaičius Rusijoje. Skaičiuojama, kad Rusijoje šiuo metu gyvena apie 90 tūkst. lietuvių.

Pervedimų į Lietuvą statistika nebūtinai reiškia, kad pervedimus iš užsienio į Lietuvą siunčia tik mūsų tautiečiai. Pervedimų statistika nurodo tik pervedimų kilmės šalį, bet ne siuntėjų pilietybę. Taigi yra tokia galimybė, kad dalį pervedimų iš Rusijos į Lietuvą prideda ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos piliečių siunčiamos sumos.

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Beje, Lietuvos bankas kol kas neskelbia 2017 m. į Lietuvą pervestų sumų pagal atskiras valstybes. Esą pirmiausia tokia informacija bus perduota Eurostat, tada ir bus paskelbta viešai.

Gudrauja transporto įmonės?

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad išaugę pervedimai iš Rusijos gali būti susiję su įvairiomis sankcijomis.

„Manyčiau, kad tikslių duomenų neturi niekas, bet viena iš realistiškesnių hipotezių būtų, kad tai yra transporto įmonių darbuotojai prieš Kalėdas atsiuntė pinigų savo šeimoms ar artimiesiems. Nuo to laiko, kai Rusija įvedė sankcijas tam tikrų produktų importui iš ES, tuo pačiu šiek tiek pasikeitė ir transporto srautai.

Jeigu pastebėjote, padaugėjo vilkikų su rusiškais numeriais. Ir bendrai dabar toks modelis, kai Lietuvoje registruota įmonė veža iki sienos, tada pasikeičia vilkikas ir krovinys gabenamas į Rusiją su rusiškais numeriais. Bet dažniausia tai yra tos pačios įmonės Lietuvoje dukterinė bendrovė.

Taigi, darbuotojai įforminami kaip dirbantys užsienio įmonėje ir jie uždirbtą darbo užmokestį siunčia į Lietuvą ir dėl to išeina toks didelis pervedimų srautas“, – svarstė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jo nuomone, be pokyčių transporto sektoriuje daugiau akivaizdžių priežasčių sunku įžvelgti, nes Lietuvos gyventojų emigracija į Rusiją nepadidėjo (nors joje tautiečių nemažai gyvena), nelabai padidėjo rusų pajamos, tiesa, kiek išaugo rublio kursas.

Lietuviai – kitokie emigrantai

Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais bendras atlygis, išmokėtas darbuotjams Lietuvoje buvo beveik 18,5 mlrd. Eur. Paklaustas, kaip vertinti 1 mlrd. Eur pervedimų iš užsienio, Ž. Mauricas kalbėjo:

„Tokiai šaliai, kaip Lietuva, kuri turi nemažai emigrantų, skaičius gana normalus. Nėra labai didelis. Tarkime, Moldova, kiek teko domėtis, arti trečdalio viso darbo užmokesčio fondo perlaidų pavidalu gaunama iš užsienio. Čia suma tikrai didelė. Lietuvoje apie 5 proc.

Ukrainoje daugiau, Centrinės Azijos šalyse, kur iš Rusijos daugiau pinigų gauna. Dalis irgi, kurios yra, pvz., Kosovas daugiau gauna. Mažiau nei vienas mėnesinis atlyginimas – tai toks kalėdinis priedas.“

Ekonomistas pripažino, kad iš JK ir iš dalies Norvegijos, Švedijos perlaidų suma mažėja. Galbūt tai šiek tiek susiję su valiutų kursų svyravimais, kitais ekonominiais dalykais, tačiau yra ir bendresnės priežastys.

„Berods pernai Tarptautinis valiutos fondas paskelbė didelę studiją apie emigraciją iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Joje analizuota kiekviena valstybė, taip pat ir Lietuvą. Pas mus, kaip ir Latvijoje, Lenkijoje būdinga ilgalaikė emigracija.

Tarkime, iš Estijos, Vengrijos, Čekijos žmonės emigruoja trumpam laikui ir palaiko trumpus ryšius, tada grįžta. Mums būdinga ilgalaikė emigracija, kai gyventojai emigruoja giminėmis ir svetur susikuria savo ekosistemą.

Tik emigrantų turizmas būna gana nemažas, nes jie atostogų metu grįžta. Vis dėlto kartai pasikeitus jis irgi sumažėja. Vaikai nebenori, pradeda jaustis svetimi. Tai nemažas iššūkis, kaip tuos santykius išlaikyti. Bendrai lietuviai tokie vieni iš labiau geriau besiintegruojančių tautų, per daug nesitapatinančių su savo valstybe ir greičiau tampa svečios šalies gyventojais“, – kodėl silpsta ryšiai su gimtine aiškino Ž. Mauricas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Estijos trečios pakopos pensijų fondų pajamingumas pernai buvo beveik -10 proc.

Trečios pakopos pensijų fondų realus pajamingumas buvo blogas visoje Europoje, o didžiausia...

Aplinkos ministerijos atstovė: planuojama padangų užstato sistema (6)

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti...

JAV muitai paveiks 0,12 proc. Lietuvos eksporto į JAV (2)

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių...

Socialdemokratai apie biudžeto projektą: mokytojai, ugniagesiai jaučiasi palikti valstybės užribyje (5)

Kitų metų biudžeto projektas nesprendžia viešojo sektoriaus darbuotojų nepritekliaus, teigia...

Liberalai kritikuoja 2020 m. biudžetą: politinės intrigos perėjo į mokestinius pasiūlymus (3)

Liberalų sąjūdžio frakcija teigia negalinti pritarti „nenuosekliems ir skubiems mokesčių...

Top naujienos

Alytaus košmaras: gaisro metu po miestą vaikščiojo vaikai, meras pratrūko feisbuke (90)

Alytuje ir Alytaus rajone apsilankęs parlamentaras iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Pranckiečio drama tęsiasi: rytdienos darbotvarkė jau pasirašyta (132)

Seimas antradienį imsis ne tik kitų metų biudžeto projekto, bet ir spręs Seimo pirmininko Viktoro...

Lietuvis sukūrė stulbinantį filmuką apie Vilnių: išvydę jį apie sostinę kalbės visi (26)

Prieš metus nuoširdų ir įtraukiantį vaizdo klipą apie Lietuvą „Youtube“ kanale paskelbęs...

Paauglei per klaidą buvo sulašintas dezinfekcinis skystis: paaiškino, kaip tai įvyko papildyta 13.28 (292)

Praėjusį penktadienį per Lietuvą nuaidėjo žinia apie Kauno klinikose įvykusią slaugytojos...

Šeima negalėjo patikėti reginiu: namo rūsys buvo užtvindytas krauju (4)

Besirengdamas parduoti namą, šeima Ajovoje susidūrė su netikėta kliūtimi. Tai buvo ne...

Gaisro gesinimo realybė Alytuje: skambinome per visą Lietuvą, maldavome verslininkų papildyta 13:20 val. (316)

Šeštą parą Alytuje kovojama su gaisru padangų perdirbimo įmonėje. Mieste yra paskelbta...

10 svarbiausių dalykų apie atlygį: kas moka didžiausius ir mažiausius atlyginimus? (1)

2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo teisės aktas, pagal kurį darbo skelbimuose darbdavys privalo...

Estijos trečios pakopos pensijų fondų pajamingumas pernai buvo beveik -10 proc.

Trečios pakopos pensijų fondų realus pajamingumas buvo blogas visoje Europoje, o didžiausia...

Čekijoje susektas Rusijos šnipų tinklas (3)

Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka pirmadienį šalies...