SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI aiškino, kad nedidelis procentas Lietuvos gyventojų, turinčių kreditines banko korteles, gali būti nulemtas gyventojų pajamų lygio. „Kreditinė kortelė – tai finansinė paslauga, kurios skiriamasis bruožas yra suteiktas kredito limitas, už kurį gyventojas vėliau turi mokėti palūkanas. Vadinasi, tas, kuriam išduodama kredito kortelė ir suteikiamas limitas, turi gauti pakankamai pajamų, kad galėtų tokią kortelę turėti“, - teigė pašnekovė.
J.Varanauskienė tikino, kad Lietuvos gyventojų kreditinių kortelių turėjimo rodiklis nėra toks prastas: „Kitose turtingose Vakarų šalyse (Danijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje) gyventojų, turinčių kreditines korteles, skaičius mažesnis nei ES vidurkis. Manau, kad jei pamatuotumėme santykį tarp turinčiųjų kreditines korteles ir galinčiųjų skolintis pagal gaunamas pajamas, tai gautume rezultatą, kuris neišsiskirtų iš kitų ES šalių“.
Pasitiki bankų pasiūlymais
Kol ES vidutinis pilietis finansinius produktus perka dažniau pasikliaudamas šeimos ir draugų patarimais, Lietuvos gyventojas banko sąskaitas atsidaro paklausęs banko darbuotojų pasiūlymų. TNS tyrimo duomenimis, 36 proc. apklausos dalyvių teigė einamąją banko sąskaitą atsidarę po banko rekomendacijos, o 14 proc. - po pokalbių su draugais ar šeima. Hipotekos lakštus gyventojai taip pat labiau linkę įsigyti bankui pasiūlius (57 proc.). Tačiau galvodami apie asmenines paskolas šalies gyventojai labiau pasitiki šeimos ir draugų patarimais (26 proc.).
Tyrinėjant Lietuvos gyventojų finansinių produktų tendencijas, nustatyta, kad daugiausia šalies gyventojai turi einamųjų sąskaitų bankuose. 83 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė turintys tokias sąskaitas ( ES vidurkis – 84 proc.).
Apklausa nustatė, kokią įtaką finansinių produktų vartojimui turi amžiaus, išsilavinimo, užsiėmimo faktoriai. 15-24 metų amžiaus jaunimas finansinių produktų turi mažiau nei vyresnio amžiaus asmenys. Taip pat mažiau finansinių produktų turi gyventojai, kurie yra mažiau ekonomiškai aktyvūs (studentai, bedarbiai, pensinio amžiaus asmenys). Kuo gyventojas vėliau pabaigia mokslus, tikėtina, kad jis turės daugiau finansinių produktų nei anksčiau mokslus baigęs asmuo.
TNS apklausoje pastebėta, kad palyginus su kaimyninėmis šalimis ir ES vidurkiu, ypač Lietuvos gyventojai vangiai įsigyja hipotekos lakštų (nekilnojamo turto įkeitimas). Tokius vertybinius popierius prisipažino turintys tik 1 proc. apklaustųjų (ES vidurkis – 19 proc.).
Perka pirmą pasiūlytą finansinį produktą
„Negalima atmesti ir to, kad dar yra daug žmonių, kuriems skaitmeninė erdvė atrodo nelabai saugi. Kiti abejoja, ar patys gali visk teisingai atlikti internetu, mano, kad dokumentas su gyvo žmogaus parašu tvirtesnis nei eilutė kompiuterio ekrane. Tačiau patirtis rodo, kad išmokę elgtis internetinėje erdvėje vis daugiau gyventojų naudoją ją įsigyti finansines paslaugas. Taigi, manau, kad pagrindinė vengimo pirkti finansines paslaugas internetu – nepatyrimas“, - svarstė pašnekovė.
Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad prieš perkant finansinius produktus asmenys nėra linkę palyginti produktų – perka pirmą pasiūlytą produktą. Hipotekos lakštus be palyginimo su kitais pasiūlymais įsigijo 84 proc. apklaustųjų (ES vidurkis – 21 proc.), einamąją sąskaitą – 71 proc. respondentų (ES vidurkis – 52 proc.).
J.Varanauskienė svarsto, kad gyventojai neieško informacijos apie galimas alternatyvas, nes nežino, kad rinkoje galima rasti įvairių pasiūlymų. „Taip pat tai gali būti nulemta įpročio, laiko trūkumo bei pagrįsto pasitikėjimo pirminiu pasiūlymu“, - teigė specialistė.
Atidžiau Lietuvos gyventojai elgiasi imdami asmenines paskolas. 64 proc. apklaustųjų teigė, kad prieš žengiant šį žingsnį apsvarstė ir kitus asmeninių paskolų pasiūlymus (ES vidurkis – 57 proc.).
„TNS“ apklausa taip pat parodė, kad nusivylę įsigytu finansiniu produktu Lietuvos gyventojai retai skundžiasi. Savo nepasitenkinimo produktu prisipažino neišsakę 62 proc. apklaustųjų (ES vidurkis – 27 proc.).
