Prėjusiais metais daugelis šalies komercinių bankų dirbo pelningai. Tačiau netrukus didžiausi rinkos žaidėjai gali sulaukti konkurencijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pernai bankai prisidėjo prie ūkio skatinimo ir tą darė ne finansinio stabilumo sąskaita. Esminiai bankų finansiniai rodikliai liko tvarūs, o blogų paskolų portfelis sumažėjo iki prieškrizinio lygio“, – pristatydamas jų veiklos rezultatus sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Centrinio banko duomenimis, praėjusiais metais šalies komerciniai bankai uždirbo 239,7 mln. Eur pelno.

„Tas pelnas galėjo būti didesnis, bet dėl įvykusio susijungimo (bankų DNB ir „Nordea“) jis buvo pakoreguotas. <...> Matyt, nepavyko susitvarkyti su informacinėmis sistemomis“, – kalbėjo valdybos pirmininkas ir džiaugėsi, kad mūsų šalies bankų administravimo išlaidos mažiausios palyginti su visoje ES veikiančiais bankais.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Bankų pajamos iš palūkanų buvo didžiausios per kelerius pastaruosius metus ir siekė 404,6 mln. Eur. Dar 204,5 mln. Eur bankai gavo kaip grynąsias komisines pajamas.

Paklaustas, kiek bankų indėlininkams pernai buvo sumokėta palūkanų ir kokia suma galėjo nuvertėti jų laikomi indėliai, pirmininkas sakė:

„Čia, matyt, konkrečių skaičių nepateiksiu. Turint omenyje žemas paskolų palūkanų normas, natūraliai ir indėlių palūkanų normos buvo nedidelės. Dėl infliacijos tempo, be jokios abejonės, rezultatas buvo neigiamas. Įvertinus infliacijos tempą, sakyčiau, kokie minus 3 proc. galėtų būti.“

V. Vasiliauskas prognozavo, kad netrukus palūkanų normos turėtų didėti, esą dėl to galėtų brangti skolinimasis. Tačiau pirmininkas nedrįso prognozuoti, kiek jos paaugs.

„Kalbant apie iniciatyvas, paskutinis įstrigęs dalykas man yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būstui įsigyti. <...> Būtų labai baugu, jeigu tai įgautų pagreitį. Juolab, kiek susipažinęs, lengvatos autoriai anksčiau yra turėję gana kategorišką nuomonę dėl PVM lengvatų, kam jos teikia didžiausią naštą.

Lengvatų atžvilgiu esu tikrai ganėtinai skeptiškas, ypač kai kalbame apie PVM lengvatą. Tai gali būti vienas iš faktorių, kuris įpiltų žibalo į ugnį. To nereikia. Tiek NT rinka, tiek kapitalo rinka vystosi gana nuosekliai ir stabiliai. Kokių nors pagreitinimų, papildomų priemonių tikrai nereikia“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos praėjusiais metais didėjo nuo 1,96 proc. sausį iki 2,11 proc. gruodį. Esą apie radikalesnį padidėjimą reikėtų kalbėti žvelgiant į vidutinio laikotarpio perspektyvą.

Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė buvo istoriškai didžiausia. Paaugusi beveik dešimtadaliu 2017 m. pabaigoje ji siekė 8,8 mlrd. Eur, verslui suteiktų paskolų suteikta beveik 7,5 proc. (bendra vertė padidėjo iki 9,2 mlrd. Eur).

Klientų indėlių suma pernai bankuose toliau augo beveik 7 proc. (1,3 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 20 mlrd. Eur. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai – dviem trečdaliais sumos.

Pernai susijungus dviem bankams keitėsi rinkos koncentracija. Trijų didžiausių bankų (SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“) turto dalis per metus padidėjo nuo 73 proc. iki 82 proc., o paskolų – nuo 71 proc. iki 83 proc.

„Jungiantis bankams, mažėja vartotojų galimybės rinktis, todėl dar labiau suaktyvinome pastangas siekdami į Lietuvą pritraukti naujų kredito rinkos žaidėjų. Galimybe steigti specializuotą banką šiuo metu domisi 25 šalies ir užsienio kompanijos, iš jų 3 jau pateikė paraiškas. Tad, tikėtina, kone po dešimtmečio pertraukos kredito rinkos senbuviai šiemet sulauks naujo konkurento“, – vylėsi V. Vasiliauskas.

Anot jo, „Revolut“ paraiška jau svarstoma Europos centriniame banke.

Kitas kompanijas pirmininkas suskirstė į tris grupes – tai užsienio kompanijos, kredito unijos ir kai kurie finansinių paslaugų tiekėjai.

Pasak, V. Vasiliausko, šiemet esminė rinkos naujiena – momentiniai mokėjimai, kuriuos klientai galės atlikti visą parą kiekvieną savaitės dieną. Šiuo metu mobiliojo ryšio operatoriai atlieka bandymus ir pirmąjį pusmetį tokia paslauga gali pradėti veikti. Be to, esą ir tokie tarpbankiniai mokėjimai gali būti pradėti teikti.

Bankų sistemos kapitalo būklė 2017 m. buvo tvari. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,1 proc. Per šiuos metus bankai ir centrinės kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams. Vietos kapitalo bankams rekomenduojama ir toliau stiprinti kapitalą.

Paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo – blogų paskolų lygis per 2017 m. dar sumenko, tapo mažesnis už ES vidurkį, o Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2008 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Piratavimas stabdo elektroninių knygų leidybos plėtrą (3)

Leidėjų užsakytų tyrimų duomenimis, Lietuvoje vis labiau populiarėja piratavimas...

Verslą Ispanijoje pradėję lietuviai: nepadarykite klaidos trukdyti ispaną po pietų (15)

Verslą trečiame pagal dydį Ispanijos mieste Valensijoje įkūrę lietuviai Andrius Jonaitis ir...

Naujausias mados klyksmas Palangoje – neįprasta kava (107)

Į Palangą atvykusius turistus verslininkai vilioja ragauti kuo įmantresnių skanėstų. Neįprastą...

Nustebsite sužinoję, kurie kasdien naudojami dalykai daug brangesni už tauriuosius metalus (39)

Kai kitą kartą kupinais šaukštais kabliuosite gardų jogurtą arba ledus, atkreipkite dėmesį į...

Vilniaus patrauklumas investuotojams bus lyginamas su penkiais miestais konkurentais (4)

Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „ Go Vilnius “ vertins bei lygins Lietuvos sostinės...

Top naujienos

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1057)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (9)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Neįprasta ūkininko pasiūla: juodą darbą padarys už jus, beliks tik mėgautis (24)

Klaipėdos rajone, Dituvoje, gyvenantis ūkininkas Vytautas Zapalskis su šeima raugina viską, ką...

Brazilijos vartininkas pralinksmino „Liverpool“ fanus: pirkite jį greičiau! (2)

Brazilijos rinktinė pasirodymą pasaulio futbolo čempionate pradėjo netikėtai sužaisdama...

Horizonte – pensijų krizė? Pagal kokią formulę gali būti ilginamas pensinis amžius (162)

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali...

Rimvydas Valatka. Misija nuskinti konservatorius, o Lietuvą paleisti be kelnių (629)

Nudegusi pirštus Prezidentė nusivylė savo pačios šūkiu – atverti politinę sistemą...

Policija parodė, kas nutinka tiems, kurie nori iš sostinės į Klaipėdą nuvykti per valandą (115)

Noras per valandą iš Vilniaus nulėkti iki Klaipėdos , anot pareigūnų, labai brangus. Lietuvos...

Žilvinas Grigaitis greitąja išgabentas į ligoninę: nemalonias pasekmes jaus dar ilgai (241)

„Po fantastiško savaitgalio ryto sportas baigėsi kelione greitosios automobiliu į ligoninę....

Šveicarai sustabdė Brazilijos rinktinę su Neymaru (178)

Sekmadienio vakarą Rostovo stadione savo kelią 2018 metų pasaulio futbolo čempionate pradėjo...

Perspėjimai tiems, kurie darbo kompiuterį naudoja asmeniniams reikalams (8)

Šiais laikais daugelis įmonių aprūpina savo darbuotojus įvairiausiais darbui reikalingais...