aA
Prėjusiais metais daugelis šalies komercinių bankų dirbo pelningai. Tačiau netrukus didžiausi rinkos žaidėjai gali sulaukti konkurencijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pernai bankai prisidėjo prie ūkio skatinimo ir tą darė ne finansinio stabilumo sąskaita. Esminiai bankų finansiniai rodikliai liko tvarūs, o blogų paskolų portfelis sumažėjo iki prieškrizinio lygio“, – pristatydamas jų veiklos rezultatus sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Centrinio banko duomenimis, praėjusiais metais šalies komerciniai bankai uždirbo 239,7 mln. Eur pelno.

„Tas pelnas galėjo būti didesnis, bet dėl įvykusio susijungimo (bankų DNB ir „Nordea“) jis buvo pakoreguotas. <...> Matyt, nepavyko susitvarkyti su informacinėmis sistemomis“, – kalbėjo valdybos pirmininkas ir džiaugėsi, kad mūsų šalies bankų administravimo išlaidos mažiausios palyginti su visoje ES veikiančiais bankais.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Bankų pajamos iš palūkanų buvo didžiausios per kelerius pastaruosius metus ir siekė 404,6 mln. Eur. Dar 204,5 mln. Eur bankai gavo kaip grynąsias komisines pajamas.

Paklaustas, kiek bankų indėlininkams pernai buvo sumokėta palūkanų ir kokia suma galėjo nuvertėti jų laikomi indėliai, pirmininkas sakė:

„Čia, matyt, konkrečių skaičių nepateiksiu. Turint omenyje žemas paskolų palūkanų normas, natūraliai ir indėlių palūkanų normos buvo nedidelės. Dėl infliacijos tempo, be jokios abejonės, rezultatas buvo neigiamas. Įvertinus infliacijos tempą, sakyčiau, kokie minus 3 proc. galėtų būti.“

V. Vasiliauskas prognozavo, kad netrukus palūkanų normos turėtų didėti, esą dėl to galėtų brangti skolinimasis. Tačiau pirmininkas nedrįso prognozuoti, kiek jos paaugs.

„Kalbant apie iniciatyvas, paskutinis įstrigęs dalykas man yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būstui įsigyti. <...> Būtų labai baugu, jeigu tai įgautų pagreitį. Juolab, kiek susipažinęs, lengvatos autoriai anksčiau yra turėję gana kategorišką nuomonę dėl PVM lengvatų, kam jos teikia didžiausią naštą.

Lengvatų atžvilgiu esu tikrai ganėtinai skeptiškas, ypač kai kalbame apie PVM lengvatą. Tai gali būti vienas iš faktorių, kuris įpiltų žibalo į ugnį. To nereikia. Tiek NT rinka, tiek kapitalo rinka vystosi gana nuosekliai ir stabiliai. Kokių nors pagreitinimų, papildomų priemonių tikrai nereikia“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos praėjusiais metais didėjo nuo 1,96 proc. sausį iki 2,11 proc. gruodį. Esą apie radikalesnį padidėjimą reikėtų kalbėti žvelgiant į vidutinio laikotarpio perspektyvą.

Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė buvo istoriškai didžiausia. Paaugusi beveik dešimtadaliu 2017 m. pabaigoje ji siekė 8,8 mlrd. Eur, verslui suteiktų paskolų suteikta beveik 7,5 proc. (bendra vertė padidėjo iki 9,2 mlrd. Eur).

Klientų indėlių suma pernai bankuose toliau augo beveik 7 proc. (1,3 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 20 mlrd. Eur. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai – dviem trečdaliais sumos.

Pernai susijungus dviem bankams keitėsi rinkos koncentracija. Trijų didžiausių bankų (SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“) turto dalis per metus padidėjo nuo 73 proc. iki 82 proc., o paskolų – nuo 71 proc. iki 83 proc.

„Jungiantis bankams, mažėja vartotojų galimybės rinktis, todėl dar labiau suaktyvinome pastangas siekdami į Lietuvą pritraukti naujų kredito rinkos žaidėjų. Galimybe steigti specializuotą banką šiuo metu domisi 25 šalies ir užsienio kompanijos, iš jų 3 jau pateikė paraiškas. Tad, tikėtina, kone po dešimtmečio pertraukos kredito rinkos senbuviai šiemet sulauks naujo konkurento“, – vylėsi V. Vasiliauskas.

Anot jo, „Revolut“ paraiška jau svarstoma Europos centriniame banke.

Kitas kompanijas pirmininkas suskirstė į tris grupes – tai užsienio kompanijos, kredito unijos ir kai kurie finansinių paslaugų tiekėjai.

Pasak, V. Vasiliausko, šiemet esminė rinkos naujiena – momentiniai mokėjimai, kuriuos klientai galės atlikti visą parą kiekvieną savaitės dieną. Šiuo metu mobiliojo ryšio operatoriai atlieka bandymus ir pirmąjį pusmetį tokia paslauga gali pradėti veikti. Be to, esą ir tokie tarpbankiniai mokėjimai gali būti pradėti teikti.

Bankų sistemos kapitalo būklė 2017 m. buvo tvari. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,1 proc. Per šiuos metus bankai ir centrinės kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams. Vietos kapitalo bankams rekomenduojama ir toliau stiprinti kapitalą.

Paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo – blogų paskolų lygis per 2017 m. dar sumenko, tapo mažesnis už ES vidurkį, o Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2008 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po žinios apie didesnes algas – nusivylimas: kainos kils žaibiškai

Vyriausybė antradienį nusprendė nuo kitų metų sausio 1 d. minimalų mėnesinį atlyginimą (...

Krizės tyrėjams liudys Šadžius

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius , dabar atstovaujantis Lietuvai...

Įmonėms paskelbus apie pajamų augimą, Volstrito akcijos augo

Ankstyvojoje antradienio prekyboje Volstrito akcijų indeksai augo, daugiausia dėl kelių įmonių...

Eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse (2)

Trijų Baltijos šalių eksportas per aštuonis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas .

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (229)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (12)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (13)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Systromas: „Instagram“ sėkmė – „Facebook“ rankose

Vienas „ Instagram “ įkūrėjų Kevinas Systromas , pirmą kartą pasirodęs viešumoje po to,...

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (113)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Kaip išsirinkti tinkamą namų kvapą ir mėgautis juo ilgiau

Tinkamai parinkti kvapai namuose ne tik taps puikiu aksesuaru interjere, bet ir padės sukurti...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (73)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Rusų skandalistą Solncevą paliko plastines operacijas pamėgusi kone dvigubai vyresnė jo žmona (6)

63 metų Jekaterina Tereškovič pasidarė drastiškai išvaizdą pakeitusių plastinių operacijų,...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (103)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (121)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...