Paslaugas laivybos, naftos ir dujų gavybos bei vėjo energetikos bendrovėms teikiančios bendrovės padalinyje Vilniuje bus atliekami moksliniai tyrimai ir produkto vystymas (angl. R&D).
Savo veiklą bendrovė pradėjo dar 1997 m. Tuomet Norvegijoje įkurta įmonė pradėjo dirbti kaip medijos bendrovė, tačiau vėliau įmonė visiškai transformavosi. Šiuo metu bendrovė aptarnauja 8300 laivų. 5600 laivų instaliuota bendrovės sukurta programinė įranga.
Portalas DELFI kalbina į Lietuvą atvykusį „StormGeo“ generalinį direktorių Kentą Zehetnerį bei Lietuvos padalinio vadovą Hussamą Ahmadą.
- Norvegijos kompanijos padalinius Lietuvoje atidarinėja jau gerą dešimtmetį. Kodėl į Lietuvą atėjote tik dabar?
K. Zehetneris. Į Lietuvą investavome dėl šalies talentų ir praktinės patirties (angl. know how). Žinoma, prie sprendimo prisidėjo ir H. Ahmadas, nes jis su Lietuva dirbo jau kuris laikas. Jis jau žinojo, koks talento potencialas čia slypi. Taip pat turime čia porą dukterinių kompanijų čia.
Be to, Lietuva yra Europos Sąjungos šalis. Tai taip pat mums palengvina reikalus. Mokesčiai čia tenkina ir jaučiamės čia labai mielai priimti.
- Ar padalinį Vilniuje atidarėte dėl „StormGeo“ plėtros ar dėl kaštų mažinimo?
Iki šiol dėmesys Europos rinkai nebuvo toks didelis, daugiausia pajamų atkeliauja iš JAV ar Azijos rinkų. Ten taip pat dirba didelė dalis darbuotojų, todėl mums buvo svarbu turėti atstovybę ir Rytų ir Centrinėje Europoje.
- Paminėjote, kad į Lietuvą atkeliavote ieškoti naujų talentų. Ar nerandate jų, pavyzdžiui, Norvegijoje?
K. Zehetneris. Taip, Norvegijoje yra gerų specialistų, bet šios srities darbuotojų rasti sunku dėl naftos ir dujų perversmo.
H. Ahmadas. Be to, jei palyginsi kitas užsakomąsias paslaugas teikiančias (angl. outsourcing) šalis, pavyzdžiui, Ukraina, vienas iš pliusų, kuriuos gavome Lietuvoje, tai „Investuok Lietuvoje“ pagalba. Įstaiga padėjo sklandžiai įsikurti.
- Jau pradėjote formuoti komandą biurui Vilniuje. Kaip sekėsi ieškoti darbuotojų?
H. Ahmadas. Pirmus du darbuotojus pažinojau iš anksčiau. Ieškodami darbuotojų naudojamės darbuotojų paieškos įmonių pagalba. Nėra labai sunku, bet ir nėra lengva. Kaip minėjome, ieškome talentų, tačiau nepriimame bet ko, esame šiuo klausimu išrankūs. Mums reikia žmonių, kurie padėtų pagerinti savo veiklą ir augti.
K. Zehetneris. Mums svarbu, kad Lietuva investuotų į išsilavinimą, ypač, į IT. Lietuva turi tam didelį potencialą, todėl turėtų daug skirti dėmesio tam. Manau, kad Lietuva galėtų tapti IT hub'u Europoje, bet tam reikia investuoti į universitetus.
- Kaip atrodo įdarbinimo procesas? Kiek interviu ar atrankos etapų taikote?
H. Ahmadas. Viskas priklauso nuo žmogaus. Tikrus talentus gali pamatyti iš karto. Bet įprastai kandidatas turi pereiti 2-3 pokalbius. Yra lietuvių, kurie patys į mus tiesiai kreipiasi. Kitus randa personalo paieškos bendrovė. Po interviu su bendrove antras pokalbis vyksta su manimi. Jei kandidatas tinka, tuomet laukia dar vienas interviu su Vilniaus biuro kolegomis. Tai leidžia pamatyti, ar kandidatas pritaps prie komandos. Po viso to, priimame sprendimą.
- Kiek jau įdarbinote darbuotojų ir kiek dar žadate?
- Kokios srities specialistų ieškote?
H. Ahmadas. Čia buriame pagrindinę architektų inžinierių komandą. Taigi, ieškome IT specialistų. Suformavę stiprų komandos pagrindą bandysime dirbti su Kauno ir Vilniaus universitetais dėl darbuotojų potencialo.
- Kokie Jūsų planai Lietuvoje žiūrint į ilgesnę perspektyvą?
K. Zehetneris. Norime ir toliau auginti komandą.
Sunku prognozuoti. Šiemet planuose - 9 žmonės, o dėl kitų metų dar nesame sutarę.
H. Ahmadas. Žinoma, viskas priklausys ir nuo talentų pasiūlos, verslo sąlygų pokyčių.
- Kai kalbame apie IT įmones, dažniausiai jose sutinkame dirbančius gana jaunus darbuotojus. Koks darbuotojų amžiaus vidurkis „StormGeo“?
K. Zehetneris. Vidutinis amžius kasmet auga, nes darbuotojai dažniausiai pasilieka ilgam. Dabar darbuotojų amžiaus vidurkis – 39,5 metų. Taigi, pavyzdžiui, JAV padalinyje turime tyrimų ir plėtros skyriuje dirbantį 66 metų profesionalą, Osle – 62 metų, tačiau turime ir daug jaunų darbuotojų.
- Ar priimdami sprendimą atidaryti biurą Lietuvoje, įvertinote geopolitines rizikas?
K. Zehetneris. Taip, bet nematome jokios grėsmės, ypač, turint omenyje, kad Lietuva ES narė nuo 2004 m., o šiemet įsivedė eurą. Manome, kad situacija čia stabili.
- Minėjote, kad tarp klientų turite naftos ir dujų sektoriaus kompanijų. Ar per paskutinius metus kritus naftos kainoms labai nukentėjote?
K. Zehetneris. Tai šiek tiek įtakos turėjo, bet mes turime diversifikuotą klientų ratą, todėl poveikis nėra toks didelis. Nors naftos sektoriuje įtaką jautėme, kitų klientų dalis stiprėjo, pavyzdžiui, atsinaujinančių išteklių sektoriuje.
