Lietuvoje N. P. Pretzmannas yra plėtros kapitalo fondų valdymo bendrovės "LitCapital Asset Management" stebėtojų tarybos nariu. Įmonės valdomas fondas „Litcapital I" investuoja į augančias ir verslo plėtrą vykdančias privačias Lietuvos įmones.
-Kodėl pasirinkote dirbti su jaunais verslininkais?
- Mano bendrovė „Asgaard “ yra investicijų įmonė, tad mano tikslas nėra tik padėti jauniems verslininkams. Tačiau, kadangi visą savo gyvenimą buvau verslininku, smagu turėti galimybę šiek tiek padėti pradedantiems verslą.
-Tačiau kodėl pasirinkote remti jaunus verslus Lietuvoje?
Nors pirminis sprendimas įsteigti čia bendrovę buvo pagrįstas tikslu sumažinti gamybos sąnaudas, man atrodė akivaizdu, kad reikia pasinaudoti čia gyvenančių jaunų išsilavinusių žmonių žiniomis. Kai keliavome į Lietuvą pirmą kartą, tyrinėjome, kokios yra galimybės čia įsteigti pagalbinius padalinius, o kai grįžau atgal į Daniją, galvojau, kaip iš tokios galimybės sukurti verslą.
Tuo metu Danijoje mano įkurta langų gamybos įmonė susidūrė su sunkumais, nes reikėjo gaminti daug ir greitai, todėl dalį įmonės veiklos perkėlėme į Lietuvą. Ir nors vėliau pardaviau tą bendrovę, ji vis dar turi biurą Vilniaus centre.
- Ar metams bėgant keitėsi jūsų nuomonė apie Lietuvą kaip vietą investicijoms?
- Pirmą kartą Lietuvoje viešėjau 2001 m. Tuo metu man susidarė įspūdis, kad jei žmonės yra daug vyresni nei 25-erių, jiems bus sudėtinga prisitaikyti prie pokyčių ir kapitalistinės visuomenės, taigi, pirmieji mano darbuotojai ir buvo maždaug 25-erių. Dabar šie žmonės yra 35-erių. Priėjau prie išvados, kad kuo daugiau jaunosios kartos atstovų užima atsakingas pareigas, tuo geriau visuomenei.
Per šiuos metus ir verslo kultūra Lietuvoje pasikeitė į gerąją pusę, tačiau biurokratinė našta yra vis dar per sunki, prireikia daug energijos jai įveikti. Darbo dieną sudaro tik 8 valandos ir jei 4 iš jų reikia praleisti vykdant biurokratinius nurodymus, gali nebeužtekti energijos sukurti pridėtinei vertei.
- Kokias silpnąsias lietuviško verslo puses matote?
- Nors lietuviams labai gerai sekasi kurti įvairius sprendimus, silpnoji lietuviško verslo pusė yra pardavimai. Lietuvoje beveik nėra pardavimų kultūros. Danija istoriškai yra prekybinė šalis, o Lietuva buvo okupuota beveik pusę šimtmečio ir eksporto politika buvo visiškai ne į rinką orientuota. Manau, daugeliui eksportuojančių bendrovių būtų naudos bendradarbiauti su įmonėmis iš užsienio, kurios turi patirties prekiaudamos.
Antrą vertus, pokyčiai yra kartos klausimas: užauga naujoji karta, kuri išstumia vyresniąją, pokyčiai vyksta natūraliai. Jei jūs esate tokio amžiaus kaip aš, labai sunku yra persigalvoti, nes jau yra susiformavusi vertybių skalė, nuostatos, tačiau jauni žmonės yra lankstesni ir prisitaiko.
- Į kokias sritis orientuojasi dabartiniai jauni verslininkai?
- Žinoma, jų yra įvairiose srityse, tačiau daug inovatorių nori sukurti įvairius IT sprendimus. Tačiau, mano manymu, sukurti IT naujovę nėra svarbiausiu dalyku, kartais inovacija gali būti ir namų prekių segmente: gaminant kėdes, stalus, puodelius, skardines, batus ir t.t.
- Prieš daugiau nei dešimt metų buvo tikima milžiniškomis IT perspektyvomis, kaip jūs vertinate dabartinę situaciją, kai IT skiriama vis daugiau dėmesio?
- Kartais manau, kad tikėjimas informacinėmis technologijomis yra pervertintas. Danijoje taip pat prieš dvidešimt metų buvo kalbama apie tai, kad Danija yra nekonkurencinga eksportuodama namų apyvokos daiktus ir neva tuo metu buvo laikas persiorientuoti į inovatyvius sprendimus ir IT. Tačiau dabar jau kalbama kitaip, mes suprantame, kad technologijos nėra vienintelis sprendimas. Nereikia nuvertinti tradicinių verslų, o jei kalbame apie inovacijas, tai nėra tik IT.
- Kokios dabar yra perspektyvios veiklos sritys verslui?
- Manau, verslas yra galimas visose srityse ir nereikia savęs riboti. Tol, kol produkto reikia žmonėms, yra galimybių iš jo padaryti gerą verslą. Manau, kad gaminti kėdes yra taip pat svarbu, kaip ir kurti IT sprendimus.
- Ar turite patarimų verslininkams, kurie turi idėjų, bet bijo prisiimti riziką?
- Jie turėtų rizikuoti. Kas blogo gali nutikti?
- Na, jie gali bankrutuoti ir prarasti, pavyzdžiui, tėvų butą.
- Taip, bet tuomet reikia bandyti dar kartą. Jei nepasiseks ir tuomet, reikia bandyti dar kartą. O jei vėl nepavyks – dar kartą. Statistiškai, sėkmingiausiais verslininkais yra tie, kurie verslą pradeda ne iš pirmo, o iš trečio karto, nes pirmuosius kartus dauguma jų bankrutuoja. Ir, manau, negalima bankrutavusių verslininkų vadinti nevykėliais – jie bent jau pabandė ir tai jau yra sėkme.
- Jūs taip pat savo sėkmę pasiekėte po to, kai bankrutavote antrą kartą?
- Ne (juokiasi), bet esu ne kartą investavęs į verslus, kurie bankrutavo. Tai yra gyvenimo dalis, negalima kiekvieną kartą pataikyti į dešimtuką.
-Ačiū jums už pokalbį.
