Lietuva pasiekė proveržį finansinių technologijų („fintech“) srityje, jos jau tampa šalies vizitine kortele. Tačiau naujas galimybes lydi ir rizika, teigia valdžios atstovai ir ekspertai.
Fintech, technologijos, blockchain
© Shutterstock

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

„Jeigu prieš pusantrų metų svajojome, kad Lietuva gali sparčiai augti kaip „fintech“ centras, į mus žiūrėdavo keistai. Dabar galime pasigirti, kad Lietuva yra sparčiausiai auganti „fintech“ šalis Europoje (...) Bankų bendruomenės nuomonė taip pat pradėjo keistis. Jeigu anksčiau buvo žiūrima į „fintech“ kaip į grėsmę, konkurenciją, tai diena iš dienos tai tampa tikrai svarbiu parterniu“, – antradienį Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos verslo konfederacijos surengtame Finansų rinkų forume kalbėjo V. Šapoka.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak ministro, blokų grandinės (angl. blockchain) technologija – taip pat šansas Lietuvai. Jo žodžiais, niekas negali pasakyti, kuri technologija gali taip pakeisti pasaulį, kaip internetas, bet investuoti į ją verta: „Jeigu neinvestuosime dabar, praleisime šansą“.

V. Šapoka pabrėžė, kad vystantis finansų technologijoms, kuriamos ir įvairios nelegalios finansinės schemos.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad „fintech“ technologijų negalima nepastebėti, bet joms plečiantis Lietuvoje, svarbu orientuotis į kokybę, o ne kiekybę, užtikrinti saugumą.

„Fintech“ ignoruoti negalima (...) Nors finansų ministras sakė, kad pamažu tampame „fintech“ centru, bet atvirai pasakysiu, kad naktį mane pabudina šaltas prakaitas (...) Mums rūpi ne skaičius, o kokybė. Siekiame garbingos vietos „fintech“ žemėlapyje, bet pats skaičius žaidėjų nėra savitikslis. Kokybė nebus nuleista žemyn“, – forume sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, šiuo metu finansų rinkoje veikia apie 100 „fintech“ įmonių, o vien 2017 metais įsteigta trečdalis jų. Per visus 2017 metus ir šių metų pirmąjį ketvirtį išduotos 44 naujos licencijos – tris kartus daugiau nei 2016-aisiais.

5 licencijos išduotos mokėjimų įstaigoms, 9 – skolinimosi platformoms, 30 – elektroninių pinigų įstaigoms (dabar jų apie 40). V. Vasiliauskas pabrėžė, kad bendras paraiškų skaičius per šį laiką buvo kur kas didesnis – 180 paraiškų gauti finansinių paslaugų licencijas.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Centrinis bankas yra gavęs tris paraiškas specializuoto banko licencijai gauti – pasak V. Vasiliausko, „yra tikimybė, kad pirmas specializuotas bankas jau šiemet atsiras“.

V. Vasiliauskas pakartojo griežtą centrinio banko poziciją dėl kriptovaliutų.

„Svarbus aspektas yra virtualiosios valiutos, aš asmeniškai jų negaliu vadinti valiutomis, tai virtuali turto klasė. Su šia turto klase yra susijęs naujas lėšų pritraukimo būdas ICO (pradinis monetų pasiūlymas – BNS) (...) Nebandau pasakyti, kad ICO yra absoliutus blogis (...) Lietuvos banko pozicija dėl ICO yra griežta, tačiau mes siekiame apsaugoti ir finansų sektorių, ir vartotojus, kad jiems nebūtų siūlomos spekuliacinės priemonės“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

V. Vasiliausko teigimu, pritraukiant lėšas per ICO, ypač aktyvūs dabar yra lietuviai, veikiantys ir kitose šalyse.

„Itin aktyviai dalyvauja mūsų tėvynainiai. Kiek mums pavyko pasižiūrėti, per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti projektai pritraukė maždaug apie 250 mln. dolerių. (...) Bendras gautų lėšų kiekis gali būti didesnis“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, rizikoms išvengti svarbus bekompromisis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymas.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad klientai visuomet tikisi, jog jų duomenys yra saugūs, bet ateities finansų sistemoje vien bankų indėlio į tai nepakanka.

„Saugumą turi garantuoti visi rinkos dalyviai. Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti užkerta pasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Paslaugų, duomenų ir vartotojų saugumas yra ir turi būti prioritetas“, – įsitikinęs M. Zalatorius.

Jo teigimu, vartotojų finansinis švietimas įgauna vis didesnę prasmę, o daugėjant inovatyvių sprendimų, negali nukentėti saugumas.

„Šiuolaikinė rinka juda decentralizavimo ir fragmentacijos keliu. Išmanieji telefonai, tobulėjančios technologijos, automatizuoti procesai, spartėjantis internetas, į finansų rinką tiek kaip vartotojai, tiek kaip kūrėjai įsiliejanti taip vadinama tūkstantmečio karta, kuri ypač vertina greitį bei patogumą. Drąsūs, inovatyvūs sprendimai bus tik dar dažnesni, bet saugumo užtikrinimas negali nukentėti“, – teigė M. Zalatorius.

BNS
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (50)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Kodėl lietuviai mieliau renkasi lietuvišką prekę? (60)

Net 94 proc. Lietuvos vartotojų teigia teikiantys pirmenybę vietiniams produktams, didžiausias...

Nuo rugpjūčio brangsta dauguma pašto paslaugų (12)

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ( RRT ) informuoja, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d....

„TransferGo Lithuania“ gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją (1)

Lietuvos banko (LB) valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvių įkurtai...

Naujas JAV muitų padidinimo etapas Kinijos ūkiui smogs labiau negu ankstesnis (1)

Jungtinių Valstijų svarstomi papildomi importo muitai 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms...

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (5)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (50)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (405)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1209)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (306)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (3)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (136)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (70)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (63)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...