Milijonierių jau virš 300
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad 2017 metais 231 asmuo deklaravo 2016 metais turėjęs turto siekiančio 1–10 mln. eurų. Jei įskaičiuotume ir tuos, kurie pasiėmę paskolas, skaičius siektų 278.
2018 metais milijoninius turtus, sukauptus 2017 m., deklaravo jau 329 asmenys. Įskaičiuojant ir tuos, kurie pasiėmę paskolas – 390.
Tiesa, VMI pabrėžia, kad tai nebūtinai yra visi šalies milijonieriai, nes turto deklaracijas privalo pateikti ne visi asmenys. Jas turi teikti politikai, valstybės tarnautojai, įvairių valstybinių įmonių vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimos nariai ir t.t.
„Euromonitor International“ skaičiuoja, kad Lietuvoje šiandien iš viso turime 337 milijonierius, kurie valdo 5 mln. dolerių ar didesnės vertės turtą.
„Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad mūsų skelbiami duomenys yra įverčiai. Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių, turtingų žmonių pasiskirstymas yra įvertintas naudojantis statistiniais metodais ir oficialiai skelbiama statistine informacija, tokia kaip duomenys apie žmonių pajamas bei turtą iš nacionalinių sąskaitų ir namų ūkių tyrimų, papildomai atsižvelgiant į turtingųjų „Forbes“ sąrašus ir panašią informaciją.
Kalbant apie turtą omenyje turimas grynasis turtas, tai yra finansinis ir nefinansinis turtas atskaičius įsipareigojimus. Finansinis turtas apima vertybinius popierius, akcijas, santaupas pensijų ir gyvybės draudimo fonduose, t.t.; nefinansinis – nekilnojamąjį turtą, automobilius, jachtas, istorines meno vertybes, ir kitą“, – DELFI komentuoja „Euromonitor International“ biuro Lietuvoje Duomenų analizės vadybininkė Ramunė Verikaitė.
Multimilijonierių skaičius išaugs iki beveik 600
„Euromonitor International“ prognozuoja, kad multimilijonierių skaičius (turinčių 5 mln. dolerių ir didesnės vertės turtą) Lietuvoje 2022 m. išaugs iki 419, o 2030 m. iki 597. Pasak R. Verikaitės, tokios prognozės paremiamos manymu, kad ilguoju laikotarpiu šalies ekonomika augs.
„Turtingųjų skaičius gali augti dėl kelių priežasčių – augančių turto kainų ir dėl didesnių gaunamų pajamų. Augant turto kainoms didėja turimo turto vertė. Didėjant pajamoms atsiranda didesnės galimybės sutaupyti, o sutaupytas lėšas investuoti. Kadangi ilgalaikėje perspektyvoje tikėtinas ekonominis augimas šalyje, turtingųjų skaičius, tikimasi, irgi augs“, – teigia ji.
Pridedama, kad iš dalies milijonierių daugėjimui įtakos gali turėti ir besiplečiantis finansinių technologijų sektorius,
„Bet reikia turėti omenyje, kad tokių milijonierių atsiradimą dažniausiai lemia finansinių technologijų kompanijų akcijų vertės staigus augimas, o ne realių pajamų srautas“, – prideda ji.
Prognozuojama, kad turtuolių skaičius augs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tai – pasaulinė tendencija.
„Iš esmės skaičius milijonierių yra panašus visose Baltijos šalyse – apie kelis šimtus. Tik Estijoje jie sudaro dvigubai didesnę dalį 18 ir vyresnių amžiaus žmonių (0,032 procento) nei Lietuvoje ir Latvijoje (0,015 ir 0,017 procento atitinkamai). Estijoje jie jau valdo kiek daugiau nei 10 proc. viso žmonių turimo turto, kai Lietuvoje ir Latvijoje ši dalis siekia 7–8 proc.
Milijonierių lyderė yra JAV. Čia 2,6 milijono turtingųjų valdo 35 proc. visų amerikiečių turimo turto. Antra, Japonija su 227 tūkst. žmonių valdančių 10 proc. turto. Toliau rikiuotųsi Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
Estija rikiuotėje pagal milijonierių skaičių būtų 71, Lietuva – 72, o Latvija 75 vietoje. Vidutinis milijonierių turtas Lietuvoje siekia 15,7 milijonų dolerių, Latvijoje – 15,1 ir Estijoje – 16,1 (kai Amerikoje – 13,3 milijonų dolerių, o Rusijoje siekia beveik 60 milijonų dolerių, Ukrainoje – kiek mažiau nei 60)“, – komentuoja R. Verikaitė.
Nors numatoma, kad turtingųjų skaičius ir toliau augs, R. Verikaitės teigimu, tai nedidins atskirties tarp turtingiausiųjų ir mažiausias pajamas gaunančiųjų Lietuvoje.
„Per paskutinius 15 metų Lietuvoje buvo stebimas pajamų nelygybes augimas, kas turėjo neigiama įtaka spartesnei ekonomikos plėtrai. Gini indeksas (gyventojų pajamų pasiskirstymą apibrėžiantis rodiklis) nuo 31 2000 metais pakilo iki 39,3 2018 metais. Lyginant su kitomis EU šalimis toks pajamų nelygybės lygis pakankamai aukštas ir ne itin pozityviai atsiliepiantis šalies ekonomikai. Bet ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingo pajamų nelygybės augimo neprognozuojama, todėl atskirtis tarp mažiausiai ir daugiausiai pajamų gaunančių žmonių tikėtina liks panaši“, – prognozuoja ji.
Būtinoji sąlyga – ekonominis augimas pasaulyje
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė DELFI komentuoja, kad išties, kuomet ekonomika šalyje kyla, tuomet didėja ir akcijų, ir kitų turto klasių vertės. Tačiau, ištikus ekonominiam sąstingiui ar net nuosmukiui, situacija bus priešinga. O neigiamų signalų pasaulyje iš tikrųjų matyti.
„Vertinant makroekonomines realijas, yra padaugėję klausimų dėl ateities perspektyvų, ypatingai vertinant tiek JAV ir Kinijos prekybos karus, tiek Europos problemas – „Brexit“, Italija ir kitos labiau politinės problemos. Nerimo židinių yra. Natūralu, kad ekonomika vystosi verslo ciklais ir tame neigiamame cikle, kuomet ekonomika traukiasi, visi turto klasių indeksai būna kuklesni. Atitinkamai taip drąsiai prognozuoti milijonierių ir kitų turtingų asmenų skaičių į priekį reikia su tam tikra atsarga.
Neužtenka vien ekonominio augimo Lietuvoje. Reikia, kad ir kituose regionuose jis tęstųsi. Nes dažniausiai, kuomet žmogus itin turtingas, jo turtas diversifikuotas ir investuotas į plataus spektro turto klases. Tad atitinkamai vertė priklauso ne vien nuo lokalių tendencijų, bet ir nuo globalių. Normalu, kad jei prasidėtų tam tikri neramumai, turtai nuvertėtų JAV ar Europoje, tai irgi stipriai paveiktų mūsų šalies turtingų asmenų turtą“, – komentuoja analitikė.
Analitikė nemano, kad milijonierių skaičiaus augimui Lietuvoje galėjo turėti įtakos besiplečiantis Fintech sektorius. Anot jos, šis sektorius vis dar yra embriono stadijoje. Su laiku galbūt Lietuvoje atsiras daugiau turtingų investuotojų.
„Manau, kad kiekviena šalis turėtų siekti to, kad kuo daugiau būtų patraukli, įdomi ir palanki. Gal nebūtinai itin turtingiems, bet būtent tokiems žmonėms, kurie turi idėjų, nori veikti ir nori kurti. Tokie žmonės paprastai galiausiai susikrauna ir pinigų, ir tie turtai yra pakankamai įspūdingi. Kuo daugiau tokių žmonių bus, tuo šaliai bus geriau, nes per mokesčius surinks daugiau į biudžetą ir perskirstymo mechanizmu paskirstys kitiems visuomenės sluoksniams“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Analitikės nuomone, tai nereiškia, kad didėjant turtingųjų skaičiui reikėtų ir didinti jiems mokesčius. Pirmiausia todėl, kad jų skaičius Lietuvoje dar menkas.
„Reikėtų pirmiau užauginti šitą medį, o vėliau raškyti vaisius. Kol kas šis medis gležnas ir didelių vaisių negalime nuo šių šakų nuraškyti. Mums, kaip valstybei, ilguoju laikotarpiu būtina orientuotis į palankų terpės kūrimą ne itin turtingiems žmonėms, bet vidutinei turtingesnei klasei. Tokiems žmonėms, kurie turi idėjų, nebijo veikti, kuria verslus, turi specifinių žinių tam tikruose segmentuose ir gali padėti mūsų šaliai persiorientuoti iš žemos pridėtinės vertės kuriančios šalies į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią šalį, generuojančią nišinę gamybą ir paslaugas. Tik tokiu būdu sugebėsime išlikti konkurencingi ir augti ilgesnio laikotarpio perspektyvoje pakankamai sparčiai, o augimas suneš gerovės vaisių ir kitiems visuomenės segmentams“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
