aA
Darbo sąnaudų mokestinė našta pernai Lietuvoje buvo didesnė nei daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, pavyzdžiui, Norvegijoje, Islandijoje, Olandijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto analizė.
Lietuvoje darbas apmokestinamas daugiau nei Norvegijoje
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

„Jeigu mes žiūrėtumėme į tai, kaip Lietuvoje apmokestinama darbo jėga, taip, čia yra galimybių arba tai turbūt būtų vieta, kur našta galėtų būti mažinama, nes ji yra apmokestinama, palyginti su kitomis šalimis, pakankamai daug“, - mano „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

O. Bložienė teigia, jog „mažesnis darbo jėgos apmokestinimas daro ją patrauklesnę“ ir primena, kad didžiausią dalį mokesčiams atiduoda aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, o uždirbantys minimalų atlyginimą ar gaunantys pensiją mokesčiams sumokėti skiria mažesnę pajamų dalį – kaip ir įgyvendinta progresinių mokesčių idėja.

Institutas Lietuvoje išskyrė du darbo sąnaudų apmokestinimo tipus: minimalų ir maksimalų pajamų, nes taikant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), pajamų apmokestinimas skiriasi. Mažiausia darbo sąnaudų mokestinė našta yra 36 proc., vidutinė – 38,9 proc., o didžiausia – 42 proc.

“Lietuva turi (darbo sąnaudų apmokestinimo – DELFI) progresyvumą per neapmokestinamą pajamų dydį ir mokestinė našta skiriasi priklausomai nuo pajamų dydžio. Mes turbūt turėtumėme kalbėti apie mažiausias pajamas gaunančiųjų mokestinės naštos palengvinimą dar“, - svarsto ji.

O. Bložienė primena, jog didžiosios namų ūkių dalies pajamos „ant popieriaus“ yra iki 3,5 tūkst. litų, o kai siūloma apmokestinti pajamas viršijančias šią sumą, reikia atsižvelgti, jog gaunančių tokias pajamas „yra vos keli procentai“.

Šveicarijoje darbo sąnaudos apmokestinamos 18 proc. tarifu, Jungtinėje Karalystėje - 28,5 proc., Islandijoje – 29,2 proc., Japonijoje – 29,5 proc., Olandijoje – 33,1 proc., Norvegijoje – 34,2 proc.

Estijoje darbo sąnaudos apmokestinamos 38,8 proc., tai patenka į apmokestinimo Lietuvoje ribas, o Latvijoje, vadovaujantis ne 2011 m., o 2010 m. duomenimis, darbo sąnaudų apmokestinimas siekė 43,5 proc. - naujesnių duomenų iš Latvijos kol kas nėra.

Daugiau darbo sąnaudos nei Lietuvoje yra apmokestinamos Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje.

Dirbantysis Lietuvoje mokesčiams atiduoda daugiau nei 40 proc. atlyginimo

Vidutines pajamas gaunantis dirbantysis Lietuvoje daugiau nei 40 proc. atseikėja įvairiems mokesčiams, skelbia „Swedbank” Asmeninių finansų instituto atlikta analizė.

Instituto specialistai vertino ne tik tiesioginius pajamų apmokestinimus, tokius kaip gyventojų pajamų mokestį (GPM), įmokas „Sodrai” ir sveikatos draudimui, tačiau ir tai, kiek sumokame mokesčių pirkdami prekes (pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai).

Jeigu jūs gyvenate vienas, netaupote ir jūsų mėnesinis atlyginimas siekia 2046 Lt iki mokesčių, tai mokesčiams atiduosite 855 Lt arba beveik 42 proc. savo algos. Daugiausiai mokesčių sumokėsite per PVM – 323 Lt, dar 274 Lt - GPM, akcizams – 74 Lt. Likusi suma teks socialinei ir draudimo įmokoms.

Pakilus atlyginimui iki 3150 Lt, kuomet jums nebetaikomas neapmokestinamų pajamų dydis, mokesčiams jau atiduosite 43 proc. savo algos. Pajamų ir vartojimo mokesčių dalis beveik suvienodės – atitinkamai 472 ir 487 Lt. Iš viso mokesčiams atiduosite 1354,5 Lt.

Jei gaunate 5000 Lt per mėnesį, tai PVM yra tas mokestis, kuriam teks didžiausia jūsų sumokamų mokesčių suma – 773 Lt. Gyventojų pajamų mokestis sieks 750 Lt, o akcizams sumokėsite 177 Lt. Iš viso mokesčiams atiduosite 2150 Lt arba 43 proc. jūsų algos.

Mažiausia mokesčių dalį nuo algos sumoka gaunantys minimalų atlyginimą. Nuo 850 Lt mokesčiams atitenka 314 Lt arba 37 proc. pajamų. Tokie žmonės sumoka mažiausią dalį pajamų mokesčio (apie 6 proc.), tačiau jie santykinai didelę dalį pajamų turi skirti PVM - per 17 proc., kai kitų pajamų grupių asmenys per PVM sumoka iki 16 proc.

Mažiausią dalį mokesčiams skiria pensininkai – natūralu, jiems netenka mokėti dalies mokesčių. Nuo vidutinės 748 Lt senatvės pensijos mokesčiams skiriama 23 proc. Didžiausia dalis – 149 Lt – vartojimo mokesčiui.

Šie skaičiavimai atlikti vertinant tik gyventojų mokamus mokesčius. Tačiau, jei skaičiavimus papildytume darbdavio mokesčiais ir mokesčiams skiriamą dalį perskaičiuotume nuo viso darbo užmokesčio fondo (bruto darbo užmokestis + darbdavio sumokami mokesčiai), pajamų dalis, skiriama mokesčiams, pasiektų 46 – 57 proc. intervalą, pastebi „Swedbank”.

Kam atitenka mokesčiai iš algų

Surinkus mokesčius už dirbančiuosius ir juos perskirsčius per valstybės biudžetą, daugiausiai mokesčių tenka socialiniam draudimui (43 proc.), socialiniai apsaugai (15 proc.) ir sveikatos draudimui (12 proc.).

Pavyzdžiui, nuo 2,046 tūkst. litų algos „ant popieriaus“, darbuotojas ir darbdavys sumoka kas mėnesį po 664 Lt socialiniam draudimui, 233 Lt – sveikatos apsaugai, 184 Lt sveikatos draudimui, darant prielaidą, jog darbuotojas netaupo.

Dar 184 Lt kas mėnesį darbo užmokesčio fondo atitenka švietimui, 65 Lt – sveikatos apsaugai, 41 Lt – ekonomikai, 41 Lt – bendroms valstybės paslaugoms, 27 Lt – valstybės skolos valdymui, 23 Lt- viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, 23 Lt – poilsiui, kultūrai, po 15 Lt sudaro įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir mokesčiai gynybai, 9 Lt – būstui ir komunaliniam ūkiui, o 4 Lt – garantiniam fondui.

Iš viso mokesčiai nuo vidutinio darbo užmokesčio fondo sudaro 1,493 tūkst. litų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gyventojų skolose – suprastėjusios tendencijos: įsiskolinimai siekia 422 mln. eurų

Lietuvos gyventojų skolos pastarąjį pusmetį vėl pradėjo augti, nors 2021 metų antrąjį...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (15)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Top naujienos

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (2)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (15)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Šimtametė garsaus Lietuvos partizano žmona Ukrainai paramos nepagailėjo: tikisi šia istorija įkvėpti ir kitus

Karui tęsiantis mūsų visų pagalba vis dar labai reikalinga. O jei jaučiate, kad entuziazmą remti...

Specialistas įspėja dėl socialinių tinklų žalos: rezultatai, palyginus narkomano ir soc.tinklų vartotojo smegenų nuotraukas – pribloškė

Mokslininkai paskaičiavo, kad vidutiniškai žmogus per parą 2,5 valandos praleidžia socialiniuose...

Ekspertai apie tai, kieno vertė ateityje kils labiausiai: NT, vertybinių popierių ar kriptovaliutų

Kieno vertė ateityje kils labiausiai – nekilnojamojo turto (NT), vertybinių popierių, o galbūt...

Profesorius Povilas Aleksandravičius siūlo vienintelę įmanomą išeitį iš šio pragaro: yra būdas užkirsti kelią karui

„Mūsų prigimtis yra prieštaringa: siekdami apsaugoti, sunaikiname ją“, – teigia filosofas ,...