Jos vadovas Dainius Sakalauskas sako, kad šiuo metu Lietuva sunkiai įgyvendina jai iškeltas kombinuotosios pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, tačiau atidarius „Polymer Recycling“ perdirbimo gamyklą, situacija kur kas pagerėtų, rašoma pranešime spaudai.
„Perdirbus kombinuotosios pakuotės atliekas, bus gaunamos ekologiškos, plačiai namų statybai naudojamos plokštės, kurių didžiąją dalį planuojama eksportuoti į Vokietiją bei Skandinavijos šalis“, – sako D. Sakalauskas.
Artimiausiais metais Lietuvoje bus privaloma perdirbti 50 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Pagal Europos Komisijos direktyvas, reikalavimai ir toliau griežtės – 2020 m. bus reikalaujama surinkti ir perdirbti 60 proc., 2025 m. – 70 proc., o 2030 m. – net 80 proc. į rinką išleistų pakuočių.
„Tai aktuali problema Lietuvoje, kadangi dėl įvairių priežasčių perdirbėjus pasiekia tik dalis tinkamų perdirbti žaliavų. Iš dalies prie to prisideda ir gyventojai, kadangi vis dar per mažai rūšiuojamos atliekos, tačiau svarbu ir tai, kad daugėja tokių pakuočių, kurių perdirbimas yra ypač sudėtingas. Dar vienas reikšmingas pokytis – tai, kad nuo 2025 m. EK planuoja išvis uždrausti į sąvartynus vežti perdirbti tinkamas atliekas.
Lietuvoje kol kas nėra galimybės perdirbti kombinuotų pakuočių, pvz., vienkartinių kavos puodelių, popierinių maišelių su permatomu plastikiniu langeliu arba visiems puikiai žinomų tetrapakų.
Griežtėjantys reikalavimai reiškia, kad situacija šalyje greitu metu privalo keistis“, – sako kombinuotos pakuotės atliekų perdirbimo gamyklą kuriančios bendrovės „Polymer Recycling“ vadovas Dainius Sakalauskas.
Kombinuota arba daugiasluoksnė pakuotė, pvz. visiems puikiai žinomas tetrapakas, į kurį pilamos sultys ar pieno produktai, yra sudaryta iš kelių skirtingų medžiagų.
75 proc. tetrapako sudaro labai geras, pirmos rūšies popierius, skirtas maisto pramonei, 21 proc. – polimerai, apsaugantys skysčius nuo ištekėjimo, taip pat kai kuriose pakuotėse yra ir aliuminio, apsaugančio skysčius nuo šviesos ir deguonies.
Ši pakuotė yra labai patogi išlaikant produktų kokybines savybes, tačiau didelė jos problema – tai, kad yra sunkiai perdirbama. Visos pakuotės medžiagos yra sujungiamos be klijų, pašiaušiant infraraudonaisiais spinduliais, todėl perdirbant atskirti visas šias medžiagas yra labai sudėtinga.
Anot D. Sakalausko, pagrindinis perdirbimo būdas, kuriuo galėjome naudotis artimoje aplinkoje – popieriaus fabrikai, tačiau jie įpratę perdirbti popierių.
Atskiriant popierių iš kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, tetrapako, dėl kitų sudedamųjų dalių susidaro papildomos atliekos – nusėda polietilenas, aliuminis ir kt. medžiagos, kurios stabdo perdirbimo fabrikų darbą. Būtent todėl tetrapakų nenori priimti dauguma popieriaus perdirbimo įmonių ir tenka juos vežti perdirbti į Lenkiją ar kitas šalis, o dėl sudėtingų atliekų eksporto procedūrų, auga atliekų šalinimo kaštai.
Europos Sąjunga šiuo metu skiria didžiulį dėmesį žiedinės ekonomikos strategijai, pagal kurią visi nauji gaminiai turėtų būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbti tinkamų medžiagų. Vis dėlto, kol toks ekonomikos modelis įsigalės, praeis nemažai laiko, o atliekas tvarkyti reikia jau dabar.
Pasinaudodama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, kombinuotos pakuotės atliekų perdirbimo gamyklą kuria UAB „Polymer Recycling“. Bendrovė bus pirmoji kombinuotos pakuotės perdirbėja ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Gamykloje perdirbimo proceso metu bus užtikrinamas beveik 100 proc. atliekų panaudojimas ir perdirbimas.
Bendrovė projektą įgyvendinti pradėjo 2015 m. balandžio 16 d., gamyklos atidarymas planuojamas jau šių metų balandžio pabaigoje. Viso projekto vertė – 1.898.535,40 eurų.
