Pirmąkart atliktas tyrimas apie jauną verslą Lietuvoje rodo, kad pradedančios įmonės – daugiausiai smulkiosios, ir jos ne tik sėkmingai išlaiko save, įdarbina kitus, bet turi ir ambicingų plėtros planų.
Per šiuos metus Lietuvoje įregistruota 12 600 įmonių. Viena iš jų – bistro „1 Dublis“. Jo savininkui Deivydui Praspaliauskui tai yra antras bandymas imtis savo veiklos. Pirmasis restoranas, kurtas su partneriu, sėkmingai tebeveikia. Bet, anot 25 metų virtuvės šefo, norėjosi padirbėti vienam. Tiesa, tai esą labai sunku, nes pačiam tenka rūpintis viskuo – ir dokumentais, ir visa veikla. Būta ir abejonių, bet pirmyn ginė pažadas pinigų davusiam danui, kai finansinės įstaigos parodė špygą.
„Kai nuleidi rankas žemyn ir supranti, kad pas tave vis dėlto nėra nieko gero – nei kaimynai geri, nei ventiliacija gera, nei grindys geros, nei sienos lygios, atsistoji ir galvoji „Aaaa“, bet ateina kas nors, spiria į užpakalį, sako: judinkis truputėlį, nes neatsidarysi niekada ir bankrutuosi anksčiau laiko“, – sako D. Praspaliauskas.
Bistro savininkas džiaugiasi, kad įsikūrė geroje Vilniaus vietoje – šalia turgus, netoli tiekėjai, kad turi šaunią komandą, o nuostolių pavyko patirti tiek, kiek ir planuota.
Tyrimas, kokias veiklas vykdo jaunas verslas Lietuvoje, kokios jo sėkmės, nesėkmės, lūkesčiai, kokie sunkumai, rodo, kad įsukti pelną jau pirmaisiais veiklos metais sugeba 62 proc. jaunų įmonių. Nors dauguma jų orientuotos į vidaus rinką, labiau uždirbti sekasi toms, kurių prekės ar paslaugos skirtos užsieniui. Trečdaliui naujų įmonių pavyksta pasiekti 200 tūkst. litų apyvartą.
Jauno verslo savininkas Lietuvoje – nė 40 metų neturintis žmogus. Pvz., Amerikoje naują įmonę kuria sulaukusieji vidutiniškai 43-ejų. Tyrimas, anot jo užsakovų, rodo, kad, nors ir baisu, bandyti – verta.
„[Tyrimas] laužo stereotipą. Mes galvojame, kad jauna įmonė tikriausiai labai susijusi su didele rizika. Taip, tikrai susijusi su didele rizika, bet ta rizika atsiperka. Ir net 87 proc. įmonių pasakė, kad jos pasiekė arba iš dalies pasiekė visų užsibrėžtų tikslų. Tai reiškia, kad didžioji dalis įmonių tikrai veikia ir gauna tokį rezultatą, kokio tikisi“, – teigia DNB prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Prie verslo trikdžių dažniausiai nurodyta apyvartinių lėšų stoka ir netinkama valstybės politika.
Klausta, ir ką šviežiai iškeptos įmonės planuoja antrais veiklos metais. Pusė jų nusiteikusios didinti pardavimus, beveik pusė – plėsti kolektyvą. Dabar trijose iš keturių dirba iki 5 žmonių.
