Gerėjančia ekonomine situacija tikėję gyventojai ir verslas permąsto tikrąsias Lietuvos ūkio galimybes ir toliau augti. Statistikos departamentas informuoja, kad liepos mėnesį krito tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimo rodiklis.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, vartotojų pasitikėjimas sumažėjo 3 proc. punktais. Tiek pat krito ir verslo ekonominių vertinimų rodiklis. Sumažėjo statybos sektoriaus ekonominių vertinimų rodiklis  - 7 proc. punktais, paslaugų sektoriaus, pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai sumažėjo 3 proc. punktais, prekybos – 4 proc. punktais.

Kaimo gyventojai optimistiškesni

Statistikos departamentas skelbia, kad liepos mėnesį vertindami, kaip pasikeis pajamos per artimiausius metus, 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės. Birželio mėnesį tokių buvo 20 proc. 24 proc. teigė, kad situacija pablogės, birželio mėnesį – 23 proc. 56 proc. tikisi, kad per ateinančius metus jų finansinė situacija nepasikeis (birželį – 53 proc.).

Svarstydami apie šalies ekonominę būklę 27 proc. teigė, kad situacija pagerės, prieš mėnesį tokių buvo 30 proc. Kad ūkio padėtis pablogės, liepą manė 35 proc. (birželį – 28 proc.).

Mažiau gyventojų tiki, kad jiems pavyks susitaupyti. Birželį tokių gyventojų buvo 34 proc., liepą – 32 proc.

Pasak Statistikos departamento, pesimistiškesnės nuotaikos greičiau apkrečia miesto žmones nei kaimo gyventojus. Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais, kaime – padidėjo 1 proc. punktu.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais.

Verslas taip pat permąsto

Liūdnesnės nuotaikos dėl galimo ekonomikos augimo užplūsta ir verslo atstovus. Statistikos departamento duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis liepą, palyginus su birželiu, sumažėjo 4 proc. punktais, paslaugų sektoriaus – 7, vartotojų – 5, statybos – 1. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 proc. punktais.

Pramonės sektoriuje per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą didinti planuoja 31 proc. įmonių vadovų (birželį – 37 proc.), planuojančių mažinti produkcijos gamybą nepadaugėjo (19 proc.). Šiek tiek sumažėjo ir gaminių eksporto prognozė. 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą (birželį – 29 proc.), mažėjimą – 14 proc. (birželį – 13 proc.).

Mažėjo ir įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių – nuo 16 proc. iki 14 proc.

Mažmeninės prekybos atstovų nuotaikos išlieka optimistiškesnės. 22 proc. prekybos įmonių atstovų manė, kad jų įmonės ekonominė būklė gerės (birželį – 25 proc.), kad blogės – 4 proc. (birželį – 4 proc.).

Paslaugų sektoriuje fiksuojamas 3 proc. punktų pasitikėjimo rodiklio kritimas. Blogiausiai savo verslo perspektyvas vertino sausumos transporto, sandėliavimo, kino filmų, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos bei sportinės, pramogų ir poilsio organizavimo įmonės.

Gamintojai jaučiasi nelabai komfortiškai

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, komentuodamas verslo atstovų nuotaikas dėl perspektyvų, visų pirma pabrėžė, kad kai kurie sektoriai yra ypač jautrūs sezoniškumui. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje ne šiltojo sezono metu rodikliai gali labai nukristi.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Tomas Vinickas

„Aišku, dabar turime kitą sezoną. Tačiau statybų sektoriuje pirminė nekilnojamojo turto euforija, kurią jautėme kovo-balandžio mėnesiais, šiek tiek atslūgo. Klausimas – ar ilgam. Negamybinių objektų paklausą riboja lėtai atsigaunančios verslo investicijos ir renovacija dar tik įsibėgėja, tai paskatino verslo sektoriaus atstovus atsargiai žvelgti į perspektyvą“, - svarstė ekonomistas.

Pasak jo, vertinant pramonės sektoriaus atstovų lūkesčius orientuojamasi į gamybos apimties pokyčius: „Čia gali suveikti sezoninis veiksnys – atostogaujama, ekonominė veikla sulėtėja. Matome, kad ir pernai tuo metu buvo pokytis. Bet kalbant apie ateities perspektyvas, pramonės sektorius vertina geopolitinį aspektą. Tai matome ir iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos apklausų – prasčiau vertinamos eksporto perspektyvos į Rytus. Matyt, yra ir netikrumas, ar pavyks tą netektį kompensuoti eksporto padidėjimu į kitas alternatyvias rinkas. Kalbant bendrai, pramonininkai jaučiasi nelabai komfortiškai“.

Tą patį G. Nausėda įžvelgia ir paslaugų sektoriaus aplinkoje, kur dominuoja transporto sektorius.

Vertindamas vartotojų lūkesčių pasikeitimą, ekonomistas pabrėžė euro faktorių.

„Kaip bebūtų, iki birželio pabaigos, liepos mėnesio buvo tik nuojauta, kad euras bus, o liepą galutinai tapo aišku, kad jį turėsime. Matyt, vartotojai jaučiasi truputį nesaugiai, vertina būsimą padėtį, baiminasi kainų apvalinimo efekto, kuris, kad ir kaip būtų pristatomas kaip nepavojingas ar švelnus, visgi daugelio gyventojų priimamas pesimistiškiau“, - kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar verslo ir gyventojų lūkesčiai realizuojasi į realius jų veiksmus – pesimizmas virsta mažesniu vartojimu, investicinių planų permąstymu, G. Nausėda teigė: „Sakyti, kad gyventojų lūkesčiai blogoje tendencijoje, negalima. Jie pakankamai stabilūs. Mažmeninės apyvartos statistika rodo, kad apyvarta didėja, o vartojimo struktūros pokyčiai liudija, kad žmonės nesijaučia taip blogai, nes perka ne tik pirmo būtinumo prekes. Tai rodo, kad žmonės tikisi, jog jų pirminiai poreikiai bus patenkinti ir jie gali skirti tam tikrą dalį lėšų kitiems pirkimams“.

Vis dėlto G. Nausėda įžvelgė, kad kuo labiau artės euro įvedimas, tuo labiau gali kisti vartojimo struktūra: „Elgesį gali keisti konservatyvesnis elgesys, kai gali būti pristabdytas ne tik nepirmo būtinumo prekių pirkimas, bet gali keistis ir vartojimo-taupymo santykis. Žmonės gali pradėti daugiau kaupti „juodai“ dienai“.

Viskas prasideda nuo lūkesčių

Banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigė, kad ekonomikoje verslo ir gyventojų lūkesčiai itin svarbūs, nes nuo jų viskas ir prasideda.

„Jei tiki, kad viskas gerai, vartoji, leidi pinigus ir tai skatina ekonomikos augimą. Lūkesčiai yra pirminiai indikatoriai, kur link gali judėti ekonomika. Nenorėčiau sakyti, kad lūkesčiai judės sau, o ekonomika – sau“, - spėjo ekonomistė.

Lietuvius pradėjo kankinti bloga nuojauta
Rūta Medaiskytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Svarstydama, kodėl gyventojų ekonomikos perspektyvų vertinimas prastėja, R. Medaiskytė įvardijo ir nedarbo rodiklį: „Nedarbo lygis padidėjo tiek pernai paskutinį ketvirtį, tiek šių metų pirmąjį. Čia galbūt taip pat galima matyti koreliaciją“.

Nors ekonomikos būklę pašnekovė įvardijo kaip stabilią, visgi, jos nuomone, trūksta papildomo impulso spartesnei plėtrai.

„Augimas yra tvarus, geras, bet tik esamai būklei palaikyti. Ekonomika funkcionuoja neblogai, bet trūksta papildomo impulso, kad būtų matomesnių pokyčių struktūroje. Augimo neužtenka, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos", - kalbėjo ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bankrutuojančios „Mildos“ degalinės – ant prekystalio (19)

Parduodamas Rimkų šeimos valdomos bankrutuojančios Jurbarko rajono degalų prekybos įmonės...

Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto (2)

Penktadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos...

Žuvininkystės tarnybai sunkiai sekasi rasti naujas patalpas Klaipėdoje (10)

Nuo kitų metų rengiantis į Klaipėdą perkelti pagrindinius Žuvininkystės tarnybos skyrius,...

Registrų centro vadovo konkursas – kitą savaitę (11)

Susisiekimo ministerija kitą savaitę ketina skelbti Registrų centro, kuris trečiadienį perduotas...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (524)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (31)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (9)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Orai vis labiau primins žiemą (1)

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (34)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (524)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (147)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...

„Mamos iškrypėlės“ ieškojęs vilnietis įkliuvo policijai: namuose – šokiruojantys įkalčiai (98)

Slapti pomėgiai įklampino teisėsaugai gerai žinomą vilnietį – anksčiau dėl įvairių...

Nokdaunu pagardintame KOK GP finale – Vikšraičio triumfas, superdvikovoje – Kuvaldos „pasivaikščiojimas“ (34)

Tradiciniame „Bushido Hero‘s“ turnyre šeštadienį Vilniuje kovinių sporto menų gerbėjai...

Įspūdingi lėktuvų prototipai: tikras monstras ir nė vieno keleivio salone nepasveikinęs orlaivis (26)

Lėktuvų gamintojai per visą aviacijos istoriją sukūrė įspūdingų orlaivių, ir nors daugelis...

Atsakymai į 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie seksą „tomis dienomis" (17)

Ar saugu? Ar mergina gali pastoti? Ir kiti rūpimi, dažnai užduodami klausimai apie seksą...