Baltijos šalių investuotojų valdoma technologijų bendrovė Kijeve skaičiuoja (įmonės pavadinimas DELFI žinomas), kad apie 10 proc. jos darbuotojų jau gavo šaukimus į kariuomenę.
Kol kas darbuotojai yra informuoti, jog turi būti pasirengę išvykti 5-10-iai dienų, jei bus pašaukti, o pagal Ukrainos įstatymus už tokius trumpalaikius išvykimus žmonėms darbdavys turi mokėti atlyginimą, nebent darbuotojai bus pašaukiami ilgesniam laikui.
„Šaukimas į Ukrainos kariuomenę įvyko, tačiau jis nebuvo masinis, negaliu patvirtinti, kad verslui reikia mokėti atlyginimus į kariuomenę išėjusiems darbuotojams. Žinoma, valstybė turi daug finansinių problemų ir jai baisiai trūksta pinigų, o agresija yra atvira. Kiek man yra žinoma, jėga pinigai nerenkami, tačiau ir premjeras yra viešai paprašęs verslo remti kariuomenę, tačiau tai - geranoriškas prašymas, pasiūlymas padėti valstybei gintis. Yra skelbiami ir telefonai, kuriais galima aukoti Ukrainos armijai“, - pasakojo R. Šegžda.
Pasak jo, kol kas Ukrainoje armija yra komplektuojama iš šauktinių, o masinės mobilizacijos nėra, nors apie tai buvo daug kartų kalbama.
R. Šegžda dėstė, kad pastaruoju metu Ukrainoje drauge yra lengvinamos sąlygos verslui. Tačiau abejojama, ar tai pritrauks daug investuotojų.
„Pavyzdžiui, įmonę galima įregistruoti per tris dienas ir pradėti veiklą, anksčiau tam reikėjo praeiti kryžiaus kelius. Bet kai yra karo grėsmė, nežinia, kaip viskas vyks toliau“, - sako Lietuvos komercijos atašė.
Lietuvos verslui Kryme – riesta
Kur kas liūdnesnė situacija Kryme, kur dirbę Lietuvos verslininkai dabar turi tvarkytis dokumentus, kad toliau galėtų tęsti darbus Rusijoje.
Anot R. Šegždos, vienas pavyzdžių, Rusijoje atsidūrę „Novus“ prekybos centrai.
„Dabar įmonė turi perregistruoti savo turtą ir verslą pradėti Rusijoje. Jiems iškilusi pagrindinė problema – neaiškumas. Kol kas kareiviai prekybos centruose apsiperka ir jie nesiorientuoja, kam prekybos tinklas priklauso“, - sakė R. Šegžda.
Jis vardija, jog Kryme yra įstrigę ir Lietuvos verslininkų kroviniai: tranzitu per šalį negali vykti transportas su automobiliais, nes vežėjams atplaukus į uostą muitininkai netvarko reikalingų procedūrų – dėstoma, kad Krymas jau yra Rusijos teritorija.
„Dabar mes nežinome, kaip jiems padėti, nes Krymas pasisako esantis kita valstybė“, - apgailestavo R. Šegžda.
DELFI skelbė, kad Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir Rusiją nusprendė aneksuoti nuo Ukrainos atplėštą Krymo pusiasalį.
