aA
Vievio medienos gamykla – antra pasaulyje pagal pagaminamų baldinių kaištukų arba dygių skaičių. Lietuvių pagaminta produkcija dažniausiai naudojama „Ikea“ balduose, taip pat pasiekia net atokius egzotinius kraštus. Įmonės vadovas jaučia spaudimą dėl kylančių žaliavos kainų ir darbuotojų, o baldų pramonėje jau pastebi nerimo ženklų. „Visi tyli ir laukia, kas čia bus“, – sako „Apvalūs medžio gaminiai“ vadovas Arnoldas Jonaitis.
Lietuvių medžio gamykla – antra tokia pasaulyje: rinkoje matyti nerimo ženklų
© DELFI / Andrius Ufartas

Antras toks fabrikas pasaulyje

Vievyje įsikūręs fabrikas „Apvalūs medžio gaminiai“ gamina įvairius produktus iš beržo medienos: daugiausiai – lazdeles ir kaiščius baldams, taip pat užsiima teptukų kotelių ir briketų gamyba.

Pagal pagaminamą kaištukų kiekį Vievio fabrikas – antras pasaulyje. Per mėnesį čia pagaminama 300 mln. vnt. kaištukų, kurių užtektų 16 mln. komodų. Pirmoje vietoje – Slovėnija, gaminanti bukinius kaištukus, po Lietuvos rikiuojasi Lenkija.

Vienas iš įdomesnių gaminių – mėlynais klijais apipurkšti kaištukai. Jie – dvigubai brangesni ir skirti JAV rinkai.

„Paprastai kaištukui reikia lipalo papildomai dėti, o čia purški tik vandenį, jis aktyvuoja klijus ir susiklijuoja su baldu. Po truputį jau atsiranda ir Europos rinkoje“, – pažymi A. Jonaitis.

O čia pagamintos lazdelės dažniausiai panaudojamos teptukų pramonei – dailės ir kosmetikos reikmenims.

Lietuvių medžio gamykla – antra tokia pasaulyje: rinkoje matyti nerimo ženklų
© DELFI / Andrius Ufartas

Įmonė priklauso „BAC“ grupei, dar kelios įmonės veikia Ukmergėje, tarp jų ir didžiausia lentpjūvė Lietuvoje, dar viena įmonė įsteigta JAV.

Būtent su šia šalimi 1996 m. ir užsimezgė visi verslo ryšiai, kai buvo įsteigta bendra lietuvių ir amerikiečių įmonių. Iki 2004 m. ji tiekė gaminius tik JAV rinkai.

„Amerikiečiai ieškojo pigesnės žaliavos, todėl sumąstė dairytis į Rytus, davė įrengimus, apmokė ir pradėjo dirbti – iš pradžių buvo bendra įmonė įsteigta. Vėliau buvo įkurta lietuviška įmonė – „Apvalūs medžio gaminiai“, bet dar 15 metų dirbome su jais – gaminome ir jiems viską parduodavome“, – pasakoja bendrovės vadovas Arnoldas Jonaitis.

Dirba be atliekų

Viskas gaminama iš lietuviškos beržo medienos. Vadovas pažymi, kad niekada medienos nesivežė nei iš Rusijos, nei Baltarusijos, todėl šiuo metu dėl tiekimo problemų neturi. Viskas atvažiuoja iš savos lentpjūvės Ukmergėje.

„Čia atvažiuoja žalia žaliava, dedame į džiovyklas, tada į sausą vietą, savaitę pastovi ir tada vežame obliuoti. Per savaitę – apie 250 kubinių metrų suobliuojama medienos, apie 1100 kubų per mėnesį. Tai būtų apie 3,5 tūkst. kubinių metrų rąstelių“, – skaičiuoja A. Jonaitis.

Sandėlyje stovi ir krūvos natūralių beržinių briketų, skirtų kūrenimui.

„Kai iš lentutės gaminame lazdelę, pusė jos tampa pjuvenomis. Iš jų gaminame briketus – 400 tonų per mėnesį. Turime savo malūną – visas atliekas sumalame ir gaminame briketus. Patys kūrenamės irgi savo pjuvenomis, tai dirbame be atliekų“, – teigia vadovas.

Arnoldas Jonaitis
Arnoldas Jonaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pagrindinis partneris„Ikea“

Apie 90 proc. produkcijos eksportuojama į užsienį. Didžiausias bendrovės partneris – Švedijos baldų milžinė „Ikea“, kuri sudaro net 30 proc. pardavimų. O pati „Ikea“ iš lietuvių fabriko patenkina apie 80 proc. savo kištukų poreikio. Ryšiai užsimezgė dar prieš 2007 m., vadovas su šypsena prisimena pirmuosius susitikimus.

„Atvažiavo pas mus atstovai, sakėme, kad mums neįdomu, nes buvo tokie gandai, kad dirbti su jais sunku, „Ikea“ – tarsi baubas dėl įvairių sąlygų, auditų ir t. t., tai net nekalbėdavome. Kai vietiniai atvažiuoja tikrinti juokaujam – galite mūsų netikrint, nes „Ikea“ mus patikrino.

Galiausiai po kelių metų pradėjome po truputį dirbti ir pamatėme, kad nėra taip jau blogai. Iš jų pradėjome mokytis tvarkos. Mus privertė tvarkingai dirbti, taip kartu užaugome“, – prisimena A. Jonaitis.

Gaminiai pasiekia egzotinius kraštus

Įmonės gaminiai dar iškeliauja į 30 pasaulio šalių. Trečdalis eksporto tenka Slovakijai, tuomet rikiuojasi Vokietija, Danija, JAV, Italija, Lenkija, Meksika ir kt. O lietuvių gaminamus teptukus perka net tokios egzotinės šalys kaip Šri Lanka, Mauricijus ir Dominikos Respublika.

„Šri Lankoje – Japonijos fabrikas, Mauricijuje – Prancūzijos, Dominikos Respublikoje – britų fabrikas, nes ten gaminti produkciją pigiau“, – sako pašnekovas.

Lietuvių medžio gamykla – antra tokia pasaulyje: rinkoje matyti nerimo ženklų
© DELFI / Andrius Ufartas

A. Jonaitis užsimena, kad bandyta kaištukus išvežti ir į Kiniją, tačiau dėl pernai kilusio konflikto teko planų atsisakyti.

„Esame prieš Naujuosius, prieš pat uždarymą pardavę vieną konteinerį į Kiniją. Šiaip ne taip jis ten nuvyko. Pats kinas vežėsi krovinį iš Klaipėdos uosto – perdavėme nuosavybę čia. Daug vargo jis Kinijos uoste, kol jį įsileido. O paskui jau užsidarė šita rinka visiems“, – pasakoja verslininkas.

Tikisi pasiekti 10 mln. eurų

Per 10 metų įmonės „Apvalūs medžio gaminiai“ apyvarta augo 300 proc.: 2011 m. siekė apie 2,5 mln. eurų, o pernai pardavimai pasiekė – 7,6 mln. eurų. Šiemet tikimasi net 30 proc. augimo – pasiekti 10 mln. eurų.

„Bet tą kilimą reikia vertinti, nes yra kainų kilimas. Gamybinis augimas – apie 15 proc., ir kainų augimas tiek pat, tai susidaro apie 30 proc. apyvartos augimas. Mūsų tikslas – kasmet natūraliai augti po 10 proc. Esame paskaičiavę, kad vienas žmogus turėtų atnešti apie 100 tūkst. eur per metus“, – vardija jis.

Kainas kėlė du kartus

„Apvalūs medžio gaminiai“ pernai ir šiemet jau kėlė gaminių kainas, mat per metus itin išaugo žaliavų kainos ir energetiniai kaštai.

„Elektra 2021 m. gruodį, lyginant su 2021 m. sausio, mums kainavo 3,3 karto daugiau. Gamyboje – tai tavo sąnaudos, jas kažkam reikia padengti. Taigi pernai liepą savo produkcijos kainą kėlėme 15 proc., šiemet nuo sausio – tiek pat. Bet kiek mes galim tas kainas kelti?“ – skaičiuoja verslininkas.

Maža to, itin pabrango ir transportavimas: „Į JAV veždavome konteinerį už 3,5 tūkst. dolerių, dabar – 12 tūkst. Kas už tai sumokės? Pirkėjas. Visi viską perkelia ant galutinio produkto, ant to paties baldo.“

Lietuvių medžio gamykla – antra tokia pasaulyje: rinkoje matyti nerimo ženklų
© DELFI / Andrius Ufartas

Mato nerimo ženklų

Visgi jis pripažįsta, kad baldų pramonę neramina įvairūs ženklai, rodantys galimą sustojimą. Todėl esą neaišku ir dėl pardavimų – ar šie išliks tokie patys, ar susitrauks.

„Dabar baisiausia – jei vartojimas kris, nes baldai yra ne pirmos būtinybės daiktai. „Ikea“ jau pranešė, kad 15 proc. ateities užsakymų gali mažėti. 17 parduotuvių uždarė Rusijoje, Europa juk irgi gamino Rusijai. Taigi pardavimai „Ikea“ sumažėjo.

Lietuviai negaus žaliavų iš Baltarusijos ir Rusijos. Kai kurių žaliavų nėra kuo pakeisti. 25 proc. fanieros pasaulio rinkoje valdo rusai. Jei dabar nustojo tiekti, tai iš kur jos gauti? Persiorientuos, bet ne per mėnesį ir ne per du. Tikriausiai daugiau dairysis į Suomiją verslas. Visi tyli ir laukia, kas čia bus“, – svarsto vadovas.

Ateina žalias ir prašo 1000 eurų į rankas

Šiuo metu įmonėje dirba apie 85 darbuotojus, nors prieš kurį laiką čia sukosi apie 100 žmonių.

„Darbuotojų kaita – kaip ir visoje Lietuvoje. Jei ateina jaunas, tai trumpam. Seni dirba kaip ir dirbo, o jaunimas vaikšto arba nežino, ko nori“, – pasakoja jis.

Anot vadovo, darbuotojų algų vidurkis siekia 1900 „popieriuje“. Pernai algos čia pakilo 18 proc.

„Kėlėme metų pradžioje, paskui gale. Reikia žmonių, tai ir keliame. Ateina „žalias“, kuris niekur nedirbo, bet sako, kad nori gauti 1000 „į rankas“. Klausi – ką tu moki, atsako, kad kažką išmoks. Mėnesį nosį krapštydamas padirba, nenori dirbti. O senbuviai klausia – ką jūs čia priimat? Bėda, kad nebėra norinčių dirbti“, – pripažįsta A. Jonaitis.

Šiuo metu gamyboje trūksta apie 15 darbuotojų, todėl įmonė kasmet investuoja po 300 tūkst. eurų į rengimus ir automatizavimą.

„Štai obliavimo staklės – iš jų išeina lazdelės, vyras supjausto ir įdeda į stakles. Birželį čia bus pastatytas robotas-automatinė linija, tai sutaupysime 8 žmones“, – pavyzdį pateikia vadovas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
3.7966

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (3)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo FNTT dėl jai skirtų sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos...

Top naujienos

Kruvina drama Vilniuje: du nužudyti, trečiam – perpjauta gerklė

Tai buvo tikrų tikriausia siaubo drama viename sostinės daugiabutyje – atvykę policijos...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Putino bendrakursis KGB akademijoje: Rusijos elitas perversmą surengtų tik vienu atveju

Buvęs KGB karininkas, šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose ( JAV ) gyvenantis, kartu su V....

600 metrų gylyje po Arkties ledo sluoksniu – mokslininkus pribloškęs radinys: tokių reiškinių čia aptikti nesitikėjo niekas

Mokslininkai ir vėl aptiko gyvybę tokioje vietoje, kurioje neišgyventų dauguma mūsų planetos...

Apie 10 proc. gyvenančių skurde dirba pilnu etatu: ateitis gali būti dar niūresnė (10)

Statistika rodo, kad skurdo skalėje iš trečios vietos peršokome į šeštą. Vargetų skaičius...

Modesta pasirinko retą profesiją, kur atlygis kasmet stabiliai auga ir augs: o tai, kad į rankas tenka paimti lituoklį, yra tik įdomiau (1)

Įdomi, labai gerai mokama, perspektyvi profesija : taip elektronikos inžineriją apibūdina tiek...

Verslas PliusNatalie Wong

NT milijardierius Rossas prabilo apie neapmąstytą recesijos poveikį

Nekilnojamojo turto milijardierius Stephenas Rossas teigia, kad kompanijos, nesugebančios priversti...

Karas Ukrainoje. Ukraina: turime informacijos apie galutinį Baltarusijos įtraukimą į karą

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Italijos policija nepraleido haubicų, gabentų į Ukrainą įtarimų pareigūnams sukėlė sunkvežimį vairavęs asmuo (7)

Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie...