„Uogų namai“ savininkas Tomas Svilainis su LNK vidurdienio žiniomis dalinosi, kad šiais metais braškių derlius buvo dvejomis savaitėmis ankstesnis nei įprastai.
„Mes startavome savo sezoną gegužės pradžioje ir gegužės 4–tą jau turėjome ką parduoti, ką padovanoti savo mamai“, – dalinosi jis.
Nors ankstyvas braškių derlius džiugina, tačiau T. Svilainis teigė, kad jis neturėtų būti gausesnis nei pernai.
„Buvo perkitimas temperatūrų, ryte buvo šaltą, o dieną labai karšta, tai toms braškėms, kaip ir kiekvienam augalui – nelabai tinkama. Prognozuojam, kad bus šiek tiek mažesnis derlius negu pernai“, – teigė jis.
Kaip braškių kainas paveikė visų energetinių išteklių pabrangimas ir šalyje vyraujanti infliacija?
Nors iššūkių netrūko, tačiau „Uogų namai“ savininko teigimu, braškių kainos jų ūkyje nepakito.
„Kaina pas mus liko kaip ir pernai – 12 eurų už kilogramą. Startavome, aišku, nuo 15–os, bet šiaip pagrindinė kaina yra 12 eurų už kilogramą, tokia pati kaip ir pernai. Nors viskas pas mus pabrango: ir trąšos, ir žmogiškieji ištekliai, ir visa kita – kaip ir visur buvo brangimas, bet kaina liko ta pati“, – pasakojo T. Svilainis.
Į parduotuves braškės iš šiltų kraštų keliavo visus metus. Gal jau žmonės prisivalgė, prisiragavo ir nebėra poreikio tik vasaros pradžioje mėgautis šiomis uogomis?
„Bet kokiu atveju, mes konkuruojame su atvežtinėm tom uogom, neslėpsime, ir lenkiškom, pagrinde, bet mūsų lietuviška uoga, kuo ji skiriasi, tai, kad ji yra šviežia, pati skaniausia, tas skonis toks, kai būna pirmą dieną nuskinta braškė. Dėl to jos ir vadinamos desertinėmis“, – aiškino pašnekovas.
„Žmonės nori, klausia, bet daugelis ir pataupo. Paklausę kainos, aišku, sumurma. Kai kas nuperka mažesnį kiekį, kai kas didesnį, bet šiaip, iš esmės, paklausos kritimas tikrai yra“, – teigė T. Svilainis.
Ūkininkas su LNK vidurdienio žiniomis dalinosi, kad jam pačiam tenka ragauti neskaniausias braškes.
„Pačias skaniausias valgo vaikai, svečiai klientai. Mes valgome tas, kurios neskaniausios, nes turime patikrinti, kokio skonio yra neskani uoga, turime žinoti ribas“, – aiškino jis.
„Jeigu skynėjęs nepatyręs, tai turi prisiragauti tų braškių, kad žinotų, ką jis skina“, – teigė T. Svilainis.
Anot pašnekovo, tai, ar braškė jau yra tinkamai prisirpusi, išduoda jos išvaizda.
„Turi blizgėti. Jeigu ji neturi blizgesio – viskas. Ji neskani. Bus be skonio, sugedusi arba dar kažkas“, – aiškino jis.
Kaip parduotuvėje atskirti, kad braškė jau yra pastovėjusi?
„Kadangi jau šilta, ji turi būti atvėsinta. Ji liečiasi ir kuo daugiau tų prisilietimų pirštais, indelyje transportuojant – matosi. Galų gale, pavysta tie žali koteliai“, – pasakojo vyras.
T. Svilainis laidoje teigė, kad pirkėjai, norėdami sutaupyti, dažnai būna apgauti.
„Dabar, bent jau iki birželio vidurio, kol dar nebus tų grunto uogų iš laukų, jeigu kaina braškės yra 8 eurai ir parašyta „lietuviška“ – tai yra melas. Lietuviška braškė iš šiltnamio turi kainuoti 10–9 eurus, bet ne 8. 8, tai čia kai prasideda gruntas, pirmiausia tada būna 8 eurai“, – aiškino T. Svilainis.
Anot jo, tokiomis kainomis šiuo metu galime rasti lenkiškų, graikiškų ar iš kitų šalių atvežtų braškių, tačiau tikrai ne lietuviškų.
Kaip ilgai lietuviškos braškės nokina savo uogas?
„Mūsų ūkis, aš manau, kad dar dvi savaitės ir mes uždarysime savo sezoną, nes pernai mes baigėme skinti per Jonines. Šiemet pabaigsime už dviejų savaičių, gal dar šiek tiek ilgiau“, – pasakojo pašnekovas.
Tačiau tada šiltnamiuose augintas braškes pakeis lauke augančios braškės.
„Visą laiką taip ir būna. Kai prasideda iš lauko braškės Lietuvoj, mes pasibaigiam sezoną. O šiemet kadangi daug nušalo lauko uogų, tai turėtų būti, netgi, tarpas kokios savaitės“, – aiškino T. Svilainis.
Anot jo, dėl šios priežasties tikrai galime pajusti lietuviškų braškių trūkumą.
Visas reportažas LNK:
