Baltarusijos ministrų tarybos įsakymu pranešama: „ <...> nedraugiški veiksmai prieš Baltarusijos juridinius ir fizinius asmenis, uždraudžia įstatiniuose fonduose tokiems juridiniams asmenims perleisti akcijas“.
Pasak ekspertų, apie režimo planuojamus verslo suvaržymus buvo kalbama dar prieš metus.
„Gavome informaciją iš tų pačių baltarusių, kad jie bandys europietišką verslą arba pasiimti sau, įvairiais būdais, arba priversti pasilikti tą verslą, kurio jie negali pasiimti sau.
Sau jie paprastai nori pasiimti tuos verslus, kuriuos gali valdyti, tai yra į vidaus rinką nukreiptus verslus, pavyzdžiui, prekybos centrus, tam tikras įmones, kurios dirba su Rytų rinkomis ir pan.“, – LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Į Baltarusijos sąrašą pateko kelios dešimtys lietuviškų įmonių, kurios turi padalinių ar yra siejamos su toje šalyje esančiomis bendrovėmis. Sąraše, Lietuvoje puikiai žinomų įmonių pavadinimai bei jų vadovai – „Vakarų medienos grupė“, „Girteka“, „Manukas“.
„Jos turi elgtis taip, kaip joms pasakoma arba ieškoti kažkokių kompromisų, kas šiai dienai sunkiai įsivaizduojama.
Aš neįsivaizduoju... greičiausiai bus sprendimas, kad jos turės to verslo turės visiškai atsisakyti, nes iš vienos pusės dirbti ten reiškia remti Kremliaus režimą, o pasitraukti reiškia prarasti viską“, – teigė S. Besagirskas.
Lietuvos valdžia tikina situaciją stebinti, tačiau neatmeta, kad verslininkams teks tiesiog atsisveikinti su savo įmonėmis Baltarusijoje, praradus visą turtą.
„Rizikų tikrai yra ir, manau, verslas tą supranta“, – komentavo ier ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Pasak Vyriausybės atstovų, verslui pasitraukti iš Baltarusijos jie padėti negali, tačiau teikia pagalbą Lietuvoje dirbančioms įmonėms ieškant naujų rinkų.
„Vyriausybė turi visą paketą priemonių, kaip padėti jiems ieškoti naujų rinkų, naujų žaliavų rinkų, pakeisti tas rinkas, kurios buvo prieinamos iš Baltarusijos, Rusijos.
Tai tų priemonių tikrai yra, bet, reikia pripažinti, kad yra ir tam tikrų rizikų“, – sakė E. Markevičiūtė.
Žinomas Lietuvos verslininkas ir buvęs Seimo narys Andrius Šedžius taip pat minimas Baltarusijoje įstrigusių verslininkų sąraše. Jis, vienas akcininkų Baltarusijoje įsikūrusios bendrovės, užsiimančios sunkvežimių detalių prekyba. Tiesa, jis nutraukti verslo Baltarusijoje nė neplanuoja.
„Nieko nebuvo. Kai žmonėms reikia valgyti, maistą veža. Tai perka ir dalis. Griūna sunkvežimis, perka dalis. Čia nieko turbūt naujo nepasakysiu.
Čia ne lengvieji automobiliai, kai gali pastatyti ir nevažiuoti“, – sakė jis.
Žurnalisto paklaustas, ar verslininkas neketina parduoti savo akcijų, jis atsakė, kad „nei kas norėjo, nei kas siūlė“, nei jis pats apie tai galvojo.
Su panašiais draudimais nutraukti verslą ar pasitraukti susidūrė ir Rusijoje veikiančios lietuviškos bendrovės.
Redakcija primena, kad Minskui maždaug trims dešimtims įmonių su lietuvišku kapitalu uždraudus be valdžios leidimo parduoti verslą, sąraše atsidūrė „Eugestos“ valdoma „Morozprodukt“, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ ir kitos įmonės, BNS citavo vz.lt.
„Eugestos“ valdoma šaldytų produktų ir ledų gamybos įmonė „Morozprodukt“ – viena didžiausių tokių įmonių Baltarusijoje. Joje dirba virš 750 darbuotojų, per metus pagaminama apie 8 tūkst. tonų ledų.
„Jau trejus metus aktyviai siekiame parduoti įmonę. Aišku, kad dabartinė situacija apsunkina procesą, bet visų akcininkų bendras tikslas lieka parduoti šį verslą“, – vz.lt teigė „Eugestos“ vadovas Kęstutis Stabingis.
Pasak vz.lt, apribota ir Gyčio Samuilavičiaus galimybė parduoti baldų pramonės didmenininkės bendros įmonės „TimberLand“ akcijas. 16 metų veikianti „TimberLand“ plokštėmis aprūpina daugelį Baltarusijos baldų gamintojų.
Disponavimas akcijomis ribojamas ir Vilniuje registruotos optikos gamybos „Yukon Advanced Optics Worldwide“ antrinei įmonei Baltarusijoje.
