aA
Akmenės rajonas vienas labiausiai nuo emigracijos nukentėjusių regionų Lietuvoje. 1989-aisiais rajone gyveno 37,5 tūkst. žmonių, o šiandien jų belikę vos daugiau nei 23 tūkst. Nemaža dalis regione likusių, daugiausia vyresnio amžiaus, žmonių sulaukia pagalbos iš užsienin išvykusių emigrantų. Tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, jau beveik dvejus metus perlaidų upė senka.
Pinigai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Akmenės rajono Papilės seniūnijoje veikia du žemės ūkio kompleksai, įdarbinantys apie 60 darbuotojų, veikia danų kiaulių kompleksas. Šiek tiek darbo vietų sukuria ir miško pramonė bei stambesni, per 100 hektarų turintys ūkininkai. Daugiau didesnių darbdavių ar pramonės krašte tiesiog nėra. Kaip pasakoja nuo pat 1990-ųjų Papilės seniūnijai vadovaujantis seniūnas Antanas Vaičius, emigracijos banga neaplenkė ir šios seniūnijos – per nepriklausomybės laikotarpį gyventojų dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Šiandien seniūnijoje gyvena šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

„Konkrečiai iš mūsų apylinkių emigravo nemažai, jauniems žmonėms nelabai čia yra ir ką veikti – baigia aukštąjį mokslą ir išvažiuoja į užsienį dirbti. Aišku, ir šeimos sumažėjo, daugiavaikių beveik nebėra arba jos priklauso rizikos grupei, šeimose du, daugiausiai trys vaikai“, – „Veidui“ pasakoja seniūnas.

Pasak jo, daug seniūnijos gyventojų šiandien sulaukia paramos iš užsienio: kam naujus langus sudeda, kam tiesiog grynaisiais pinigų parsiunčia, o kitiems – ir naują namą miestelyje vietoj ūkio kaime nuperka.

„Tie, kuriems pagelbėja, tikrai pajunta iš karto, matyti, kad šie žmonės ir aplinką susitvarko. Kasmet savivaldybė skelbia gražiausių sodybų konkursus. Kaip tik prieš savaitę lankėmės vienoje sodyboje, šeimininkės dukra dirba užsienyje, tai ir trinkelės išklotos, gražiausi žibintai sustatyti, kaltinės tvoros. Iš pensijos taip nepavyks pasidaryti. Ir daugiau tokių pavyzdžių yra – pinigų artimieji paprastai siunčia iš Didžiosios Britanijos ir Norvegijos“, – pasakoja seniūnas.

Priklausomybė – didžiausia ES

Lietuvos ekonomikos ir gyventojų priklausomybė nuo perlaidų iš užsienio – didžiausia Europos Sąjungoje: kasmet pervedama daugiau nei milijardas eurų. Šis rodiklis maždaug dvigubai viršija artimiausių mūsų kaimynų skaičius ir siekia 3–4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Ir tai – tik remiantis oficialia statistika, kuri neabejotinai nėra labai tiksli. Užsidirbai pinigų Anglijoje, sėdai į automobilį, parsivežei juos grynaisiais neviršydamas leistinos įvežamų grynųjų normos, ir į jokią apskaitą ar oficialią statistiką nepatekai.

Didžiausias perlaidų skaičius buvo pasiektas 2013-ųjų pabaigoje, o maždaug nuo 2014 m. antrosios pusės perlaidų mažėja. Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos banko duomenimis, perlaidos ir toliau mažėja. Per metus – apie 3 proc.

Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, giluminių šio reiškinio priežasčių nėra – ir toliau vyksta giminių susijungimo procesas, kai po tam tikro laiko paskui išvažiavusius emigrantus patraukia ir jų giminės, taip natūraliai mažindami poreikį siųsti pinigus į tėvynę. Kita priežastis, pasak ekonomisto, gali būti pernai prasidėjusios kalbos apie kai kurių kompensacijų ir lengvatų naikinimą šeimoms, gaunančioms papildomų įplaukų.

„Taip atsirado motyvacija oficialiai neberodyti tų įplaukų vien dėl to, kad neprarastume kompensacijų už šildymą ar kitus dalykus. Be to, trečia priežastis – perlaidos dažniausiai vykdomos Didžiosios Britanijos valiuta svarais sterlingų, todėl galima atsižvelgti ir į valiutos kurso svyravimus. Jei pinigai nuvertėja, perskaičiavus svarų sumą į eurus ji tampa mažesnė, todėl vargu ar tai rodo pasikeitusį mūsų emigrantų elgesį ar tai, kad jie turi mažiau galimybių siųsti pinigus“, – „Veidui“ komentuoja G.Nausėda.

Rusijos krizės faktorius

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausios valstybės, iš kurių mes gauname perlaidas, yra Didžioji Britanija, Norvegija, JAV, bet viena pagrindinių šalių vis dar yra Rusija. Todėl stojanti Rusijos ekonomika ir kritęs rublio kursas turėjo didelę įtaką perlaidų skaičiaus sumažėjimui. Pernai krito ir Norvegijos kronos vertė.

Šios problemos tęsiasi ir šiemet – traukiasi ir NVS rinkos, o lietuvių, dirbančių Baltarusijoje ir Ukrainoje, taip pat yra. Ir nors Vakarų Europoje situacija stabilesnė ir ryškaus valiutų kurso kritimo nėra, šiandieninis ekonominis neužtikrintumas, abejonės dėl Didžiosios Britanijos ateities taip pat neleis sparčiai kilti atlyginimams ir prisidėti prie šio proceso skatinimo.

„Jeigu mes pamatysime didesnį kapitalo išėjimą iš Didžiosios Britanijos, tai dar žemiau stums ir svaro kursą. Kadangi tai yra pagrindinė valstybė pagal perlaidų skaičių, tai tikrai turėtų pasijusti. Pavyzdžiui, jei svaras euro atžvilgiu krinta 10–15 proc., o perlaidos iš Anglijos sudaro apie ketvirtadalį visų perlaidų, galima manyti, kad 3–5 proc. jos sumažės vien dėl kritusio kurso“, – aiškina „Veidui“ ekonomistas.

Ar toks sumažėjimas gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai? G.Nausėdos nuomone, 4 proc. šalies BVP formaliai yra tikrai nemaža suma, tačiau trūksta informacijos apie šių pinigų panaudojimą, todėl ir įvertinti šio proceso įtaką sudėtinga.

„Reikia žinoti, koks šių pinigų vartojimo ir taupymo santykis. Dažnai remiamės prielaida, kad jie visi yra suvartojami, bet tai nėra teisinga, nes dalis tų pinigų gali būti tiesiog konvertuojama, laikoma bankų depozituose, kažkur investuojama. Todėl nedrįsčiau teigti, kad perlaidų sumažėjimas automatiškai lemia vartojimo lygio mažmeninėje prekyboje arba nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjimą. Jei tokios situacijos susidarytų ir perlaidų ekvivalentas eurais sumažėtų, galimas dalykas, kad Lietuvoje likę artimieji vis tiek vartotų panašiai kaip ir anksčiau, tik galbūt mažiau pinigų būtų atidedama į šalį. Turbūt tai yra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, sunku įvertinti ir šių pinigų įtaką infliacijai, nors ekonomikos teorija lyg ir sako, kad iš šono gauti pinigai, nesukurti ūkio subjekto viduje, turėtų ją didinti. Tokiu atveju infliaciją turėtų didinti ir Europos struktūrinių fondų parama ir kitos „dovanų“ gautos lėšos.

R.Grajausko manymu, emigrantų perlaidos sudaro reikšmingą dalį šalies ekonomikos, bet tai tikrai nėra dominuojantis rodiklis. „Danske Bank“ vertinimu, vien dėl „Brexit“ ir sumažėjusių perlaidų iš Jungtinės Karalystės vidaus vartojimas šalyje gali susitraukti apie 0,2–0,3 proc., tačiau mažėjantis nedarbas, sparčiai kylantys atlyginimai ir kiti pozityvūs veiksniai turėtų tai nustelbti ir bendras vartojimo didėjimas Lietuvoje turėtų siekti 5 proc. O nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui svarbesnis veiksnys taip pat tebėra vietinis aktyvumas.

Perlaidos dėl „Brexit“ neturėtų brangti

„Veido“ kalbinti ekonomistai artimiausiu metu išaugusių perlaidų iš Didžiosios Britanijos įkainių neprognozuoja. Pasak G.Nausėdos, tai yra tikėtina ilgesniuoju laikotarpiu, tačiau net jeigu Jungtinė Karalystė tikrai pasuks nuo Europos, dar vyks derybos, todėl bent jau iki 2020-ųjų situacija neturėtų keistis.

„Jei Didžiosios Britanijos statusas taptų panašus, koks dabar yra JAV ar Norvegijos, bankiniai pervedimai gali tapti brangesni, bet dėl to gali tik sumažėti oficialios perlaidos. Tiek dėl brangimo, tiek dėl vidinių nuostatų ir reguliavimo motyvacija pervedinėti pinigus gali mažėti, ir jie bus vežami grynaisiais“, – tikina ekonomistas.

Pasak R.Grajausko, ir šiandien iš ne euro zonos šalių ateina didelė dalis perlaidų ir tai nesudaro didelių problemų, be to, atsiranda vis daugiau alternatyvių mokėjimo sistemų, kurių naudojimas neprideda didelių išlaidų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gaisras Alytuje dar gesinamas, tačiau jau laikomas viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių (8)

Alytuje trečiadienį įsiplieskęs didžiulis gaisras padangų perdirbimo įmonėje – viena...

„Luminor investicijų valdymui“ vadovauja L. Načajienė

Vienai didžiausių Baltijos šalyse banko „ Luminor “ grupei priklausančios įmonės...

Alytuje degančios įmonės vadovas: gauti 30 tūkst. eurų ir uždegti savo gamyklą – nesąmonė (98)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad dėl trečiadienį kilusio gaisro Alytaus...

Ministrų kabinetas siūlo didinti dienpinigių apmokestinimą (9)

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui didinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių...

„Sodrai“ kitąmet suplanuotas riebus biudžetas: didės visos išmokos (2)

„Sodros“ biudžeto perteklius 2020 metais turėtų siekti 347,269 mln. eurų – 11,5 proc. (45,3...

Top naujienos

Matijošaičio sūnus bando pakartoti Karbauskio gudrybę: prieiti prie reto grožio ežero atsirado netikėtų kliūčių (32)

Prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus...

Žmonių nebus, stepė liks. Tiksinti radiacinė bomba

„Žmonių čia nebus, šachtos užsidarys, vanduo galbūt pakils į vandeningąjį horizontą, o...

Turtingi rusai supirkinėja JAV vertybinius popierius: Kremliui tai nepatinka (6)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos atsikratyti turto doleriais, didėjant įtampai su...

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (411)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Iš viešumos dingusi Jurgita Tvarijonaitė apie dabartinį gyvenimą: niekada nesusimąsčiau, kad pokyčiai bus tokie kardinalūs

Buvęs modelis Jurgita Tvarijonaitė pasinėrė į šeimyninį gyvenimą ir tapo vienu iš tų...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (65)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (5)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (297)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (4)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...