Socialiniame tinkle „Facebook“ ekonomistas pažymėjo, kad tai yra didžiausias pokytis nuo 2008 metų pradžios.
„Ir visa tai – isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone. Kas vyksta?“ – rašo jis.
G. Nausėda įvardijo keturis galimus paaiškinimus.
Pirma, 2016 metų sausio 1 dieną minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas nuo 325 iki 350 eurų.
„Papildomi pinigai skurdžiai gyvenančiųjų kišenėse nukeliauja ne į prabangių drabužių ar vaizdo technikos sektorių, o duonai kasdienei pirkti, iš čia ir didėjanti apyvarta. Kita vertus, MMA buvo panašiai didinama ir praėjusiais metais, tačiau tokio šuolio nesukėlė“, – svarstė jis.
Antra, šių metų pradžioje kilo skandalas dėl milžiniško kiekio į apskaitą neįtrauktų ir antisanitarinėmis sąlygomis perdirbamų lenkiškų mėsos produktų, kuris galėjo paskatinti žmones daugiau mėsos pirkti prekybos centruose, o ne turguje ar kioskuose.
Tačiau ekonomistas kiek suabejojo šiuo paaiškinimu, nes tokia aplinkybė galėjo lemti mėsos, o ne visų maisto produktų apyvartos bumą.
Trečia, lietuviai dėl atpigusių degalų atsilaisvinusias lėšas skyrė maistui pirkti.
„Tai racionalus paaiškinimas, tačiau lėšų dėl pigaus kuro sutaupė ne tik varguoliai, bet ir vidurinioji klasė, kuri savo bazinius poreikius ir taip neblogai tenkina, todėl turėjo daugiau pirkti ne pirmojo būtinumo reikmenų. Tuo metu pastarųjų apyvartos augimo tempas maisto produktų prekybos nepranoko. Kitas paaiškinimas – vidutiniokai pirko ne daugiau, o kokybiškesnių ir brangesnių maisto produktų. Jis skamba įtikinamiau“, – dėstė G. Nausėda.
Ketvirtoji ekonomisto įvardyta priežastis - dabartinis laikotarpis lyginamas su 2015 metų pradžios mėnesiais, kurie prekybos požiūriu buvo „tuštoki“ dėl ką tik įvesto euro.
„Iš dalies taip ir buvo, tačiau tuomet artimiausiais mėnesiais metinis augimo tempas turėtų sulėtėti. Pažiūrėsime...“ – nurodė jis.
