Sprendimą, ką pirkti, lemia ne tik norimos prekės išvaizda. Anot apklausų, 9 iš 10 žmonių parduotuvėje stoviniuoja ir vis dar skaičiuoja litais. Todėl prekybos tinklai, nors tokios prievolės jau nėra, kainas tebenurodo dviem valiutomis.
„Rimi“ tą žada daryti iki kitų metų, „Maxima“ ir „Aibė“ – iki spalio, „Iki“ ir „Norfa“ konkrečios datos nenumatę.
Bet ir didieji, ir mažesni prekybininkai sutaria: per pusmetį viskas stojo į vėžes – ką pirko žmonės iki euro, tą ir vėl perka. Kai kurie tik mato, kad dabar labiau geidžiamas šviežias maistas.
Tačiau ginčai dėl kainų tebevyksta visur. Prekybininkai aiškina, kad skaičius etiketėse lemia valiutų pokyčiai, žaliavų kainos, mokesčiai ir dar daug kas. Vien euras produktų esą nebrangino, nors žmonės sako kitaip.
„Vidutinė šių metų ir praeitų metų kaina nėra padidėjusi, todėl, kad vyksta labai daug akcijų ir, jeigu kai kurios kainos kai kuriose kategorijose yra suapvalintos, tai vis tiek kainas padengia akcijų gausa“, – sako „Aibės“ Pirkimų departamento direktorius Artūras Zabielskas.
Ekonomistų teigimu, teisūs gali būti ir pardavėjai, ir pirkėjai. Mat Statistikos departamentas kainų pasikeitimus vertina ne visur, o vidurkiai atspindi ne visą tiesą. Esą tikrai yra ir taip: kainavo litą, dabar – eurą.
Ekonomistė pastebi, kad, metų pradžioje itin vertinę smulkias monetas, dabar į euro centus žmonės ėmė žiūrėti atsainokai ir elgiasi su jais kaip su litų centais. Pvz., arbatpinigių vietoje 30 centų palieka eurą. Ilgainiui tai esą sumažins santaupas.