Apie trečdalį, o kai kas ir pusę, savo pajamų – rodo tyrimai – išleidžia maistui. Daugeliui mielesni, kad ir maži, bet kasdieniai malonumai. Pagal žmonių skiriamas lėšas ateičiai, kad būtų iš ko gyventi, pavyzdžiui, sunkiai susirgus ar šeimai išvis netekus pagrindinio maitintojo, Lietuva, anot draudikų, arčiau Afrikos, o ne Vakarų Europos šalių.
Nors naujų gyvybės draudimo sutarčių pernai pasirašyta beveik 95 tūkst., o ši rinka jau šiek tiek perkopė prieškrizinį lygį, draudikai sako, kad daugiau pinigų gyventojai tebeišleidžia mašinos, buto, namo ar kitokio turto draudimui. Tai matoma esą net atmetus privalomuosius automobilių ir būsto, už kurį išmokama paskola, draudimus.
Problema esą ne ta, kad lietuviai neturi laisvų pinigų. Jų yra – indėlių suma – 12 kartų didesnė nei sukaupta gyvybės draudimo.
„Indėlis, kaip taupymo priemonė mums visiems suvokiamas ir mes labai komfortabiliai jaučiamės, dėl to tai yra pirmasis pasirinkimas Lietuvos gyventojams, kur kaupti lėšas. Gyvybės draudimui skiriamas vidutiniškai 81 euras, kas yra beveik 2 kartus mažiau negu pinigai, kurie skiriami turto apsaugai“, – pastebi „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius.
Iki krizės savo darbuotojų gyvybę draudė nemažai verslo bendrovių, ypač stambios, tarptautinės kompanijos. Bet dabar esą geriausius kolektyvo narius įmonės bando išlaikyti kitaip, nes gyvybės draudimas ne visur pasiteisino.
„Buvo tikimasi, kad apdraudus savo darbuotojus jie bus lojalesni, tai yra jie nemigruos į kitas įmones, neemigruos į užsienį. Tačiau vis dėlto mūsų žmonių mentalitetas yra toks, kad nori pinigų dabar ir kuo greičiau“, – sako Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Prie to, kad gyvybę žmonės Lietuvoje draudžia, palyginti, mažai, esą prisideda ir politikų vis nauji siūlymai ką nors keisti, o tai neprideda pasitikėjimo rinka.
