Lietuvos maisto pramonė po truputį praranda vieną pagrindinių rinkų, kuri tapo atrama praradus Rusiją – Didžiąją Britaniją. Iš ten stumiami vidutinio lygmens gamintojai, kurie iki šiol buvo radę gan patrauklią nišą emigrantams priklausančiose parduotuvėse ir didmeninės prekybos įmonėse.
© DELFI / Rasa Lukaitytė

Apie tai pasakoja Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

– Kas nutiko, kad eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda trauktis?

– Susidėjo kelios aplinkybės. Tai „Brexit", nukritęs svaro kursas, pokyčiai pačioje rinkoje. Matome, kad emigrantų lojalumas etninėms parduotuvėms mažėja. Žmonės tiesiog pradeda pirkti tos šalies, kurioje gyvena, prekybos tinkluose ir pripranta prie jų gaminamo maisto. Tačiau tai matome ne tik Didžiojoje Britanijoje. Matau, kad krinta pardavimai Niujorko etninėse parduotuvėse. Be to, didieji prekybos tinklai pradeda kurti vadinamąsias etninio maisto salas savo centruose.

– Tačiau tai turėtų būti gera žinia – kuo didesnis prekybininkas, tuo didesni užsakymai.

– Į didžiųjų tinklų specializuotas lentynas patenka palyginti mažas asortimentas. Ten patenka tik rinkos lyderiai. Ne tokie dideli žaidėjai tiesiog nereikalingi. Grubiai kalbant, prekybos tinkle reikalingi 5 gamintojai, etninėse parduotuvės reikia 30. Tačiau mažų parduotuvėlių mažėja. Be to, mes konkuruojame ne tik su lietuviais. Ten yra parduodamas ne konkrečios šalies, o visos Rytų Europos maistas. Mes konkuruojame su latviais, estai, lenkais, ukrainiečiais. Anglui ar amerikiečiui tai tiesiog Rytų Europos maistas. Tendencija panaši, kaip ir Lietuvoje. Kai mūsų tinklai pamatė, kad ekologiškų produktų pardavimai auga, jiems sukūrė atskirą skyrių.

Didmenininkai, kurie užsiima importu, taip pat stengiasi konkuruoti kaina ir prasibrauti į prekybos tinklus.

– Kuo tai gresia mūsų įmonėms?

– Jos tiesiog turi suprasti, kad dešimtmečiais gamindamas tą patį produktą neišgyvensi. Turi keisti ir kurti naujus produktus. Pavyzdys gali būti visi iš sovietmečio atėję prekės ženklai ir produktai. Juos dar perka pensininkai, dėl to prekybininkai juos laiko lentynose, tačiau pardavimai menksta ir tenka ieškoti, kaip patraukti naują kartą.

Taip pat ir su etniniu maistu. Jis negali visą laiką būti vienodas. Be to, keičiasi ir patys didmenininkai. Įmonės stambėja ir mažieji, kurie aptarnavo nišinius gamintojus, jau neišgyvena. Pavyzdžiui, Niujorke etninėse parduotuvėse pardavimai krito 30–50 proc. Tačiau tai nereiškia, kad krito konkretaus gamintojo pardavimai. Galbūt kai kas atima rinką iš konkurentų ir didina pardavimus.

Panaši situacija ir Lietuvoje. Bendro rinkos augimo nėra, auga tik inovatyvios įmonės. Kitos, geriausiu atveju, išlaiko apimtis.

– Kam skaudžiausiai smogia tokie pasikeitimai?

– Didžiausią spaudimą patiria vidutinės įmonės. Iš jų jau reikalaujama būti inovatyviais, kurti naujus produktus, eksportuoti. Lietuva jų apimtims per maža, tačiau jų resursai kur kas mažesni nei didžiųjų. Todėl kai kurios iš tokių įmonių orientuojasi tik į eksportą ir išveža 90 proc. produkcijos. Dėl vietinės rinkos net nekovoja. Kai kurioms pavyksta augti Lietuvoje ir užsienyje, tačiau tie, kurie užsidarę tik vietinėje rinkoje, gyvena sunkiai.

Iš kitos pusės, prekybininkai, jei prekės ženklas ir gaminys pasiteisina, panašų produktą užsako pas vietinius. Savo akimis mačiau lietuvišką varškę, pagamintą netoli Floridos.

Skirtingai nuo Rusijos, Didžiojoje Britanijoje praradimai nebuvo staigūs, eksportas mažėja palaipsniui ir lieka laiko ieškoti kitų rinkų.

– Kuriose šalyse mūsų pardavimai auga?

– Tai klasika. Vokietija, bandome įsitvirtinti Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors pastarąja šalimi po pirmųjų bandymų dalis nusivylė. Ten liko tik tie, kurie nusprendė dirbti ilgai ir aktyviai. Tačiau jau gauname rezultatus iš Azijos ir Skandinavijos valstybių, kuriose dirbama jau keletą metų.

– Kuriam mūsų maisto pramonės sektoriui sunkiausia?

– Praradus Rusijos rinką iki šiol sunkiausia mėsos perdirbėjams. Jų gaminiai lietuviško skonio, tai, skirtingai nuo pieno perdirbėjų, ne biržinės prekės. Einant į kiekvieną naują rinką reikia kurti naują produktą, ieškoti kiekvienoje valstybėje priimtino skonio. Neaišku, kaip pasisuks Afrikinis kiaulių maras, kuris gali sustabdyti eksportą. Be to, tai daugiausia šeimos įmonės, kurios ne visada valdomos pagal aukščiausius vadybos standartus.

Pienininkams dabar pakankamai gerai. Kainos, tuo pačiu apyvartos ir maržos auga. Be to, tai sektorius, kurį dažnai paremia ES. Be to, jie, skirtingai nuo mėsos perdirbėjų, gali labai daug žaliavos perdirbti į ilgo galiojimo produktus, tokius kaip pieno miltai ar sūriai. Juos galima ilgai laikyti, transportuoti už tūkstančių kilometrų.

Gaiviųjų gėrimų gamintojai priklauso nuo vasaros. Ši buvo šalta. Finansiniai rezultatai taip pat, greičiausiai, nebus labai geri.

Mažiausiai kinta duonos paklausa. Ji mažėja, nes mažėja gyventojų, tačiau nesikeičia drastiškai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kukuraitis: darbo tarybos kuriasi vangiai (1)

Naujajame Darbo kodekse numatytos darbo tarybos kuriasi vangiai ir tai rodo, kad Lietuvoje reikia...

V. Sinkevičius apie valstybinių vaistinių tinklą: aš nesuprantu tokios konkurencijos (2)

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos...

„Barbora“ seka paskui klientus – vasarą paslaugą teiks Palangoje ir Šventojoje (3)

Internetinė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ šią savaitę pradėjo...

Seime – siūlymas lengvatiniam 9 proc. PVM tarifui kūdikių maistui (4)

Siūloma sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 proc., studijuojantiems asmenims...

Vokietijos ekonomikos augimas prarado pagreitį (5)

Vokietijos ekonomikos augimas vis dar išlieka tvirtas, bet tikėtina, kad pastaruoju metu prarado...

Top naujienos

Artėjant vasariškam savaitgaliui – įspėjimas ketinantiems keliauti į pajūrį (26)

Visą savaitę Lietuvos nepaliekantys niūrūs orai ir iš dangaus retkarčiais prapliumpantis...

Nerimstantis politinis „žemės drebėjimas“ skandina ne tik Liberalų sąjūdį (196)

Nerimstantis politinės korupcijos skandalas skandina ne tik Liberalų sąjūdį. Nesibaigiančios...

Kukuraitis: darbo tarybos kuriasi vangiai (1)

Naujajame Darbo kodekse numatytos darbo tarybos kuriasi vangiai ir tai rodo, kad Lietuvoje reikia...

Laukia dideli pokyčiai: nuo 2020-ųjų patys rinksimės elektros tiekėjus (46)

Energetikos ministerija ruošiasi nuo 2020-ųjų visiškai liberalizuoti elektros rinką. Tuomet ne...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (104)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Saviškiai Vingrienei atsuko nugarą (67)

Neseniai sutuoktinį smurtu artimoje aplinkoje apkaltinusi Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir...

Šeimose gimsta per mažai vaikų: siūlo priemones problemai spręsti (106)

Siūloma sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 proc., studijuojantiems asmenims...

Prieš susitikimą su Merkel – Putino akibrokštas (137)

Vokietija ir Rusija stengiasi išlaikyti gerus santykius, nepaisant politinių nesutarimų, rašo...

60 tūkst. eurų kainavęs karališkasis vestuvių tortas – ypatingo skonio netradiciškas pasirinkimas (23)

Kensingtono rūmai socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo karališkųjų vestuvių torto...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (87)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...