aA
Lietuvos maisto pramonė po truputį praranda vieną pagrindinių rinkų, kuri tapo atrama praradus Rusiją – Didžiąją Britaniją. Iš ten stumiami vidutinio lygmens gamintojai, kurie iki šiol buvo radę gan patrauklią nišą emigrantams priklausančiose parduotuvėse ir didmeninės prekybos įmonėse.
© DELFI / Rasa Lukaitytė

Apie tai pasakoja Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

– Kas nutiko, kad eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda trauktis?

– Susidėjo kelios aplinkybės. Tai „Brexit", nukritęs svaro kursas, pokyčiai pačioje rinkoje. Matome, kad emigrantų lojalumas etninėms parduotuvėms mažėja. Žmonės tiesiog pradeda pirkti tos šalies, kurioje gyvena, prekybos tinkluose ir pripranta prie jų gaminamo maisto. Tačiau tai matome ne tik Didžiojoje Britanijoje. Matau, kad krinta pardavimai Niujorko etninėse parduotuvėse. Be to, didieji prekybos tinklai pradeda kurti vadinamąsias etninio maisto salas savo centruose.

– Tačiau tai turėtų būti gera žinia – kuo didesnis prekybininkas, tuo didesni užsakymai.

– Į didžiųjų tinklų specializuotas lentynas patenka palyginti mažas asortimentas. Ten patenka tik rinkos lyderiai. Ne tokie dideli žaidėjai tiesiog nereikalingi. Grubiai kalbant, prekybos tinkle reikalingi 5 gamintojai, etninėse parduotuvės reikia 30. Tačiau mažų parduotuvėlių mažėja. Be to, mes konkuruojame ne tik su lietuviais. Ten yra parduodamas ne konkrečios šalies, o visos Rytų Europos maistas. Mes konkuruojame su latviais, estai, lenkais, ukrainiečiais. Anglui ar amerikiečiui tai tiesiog Rytų Europos maistas. Tendencija panaši, kaip ir Lietuvoje. Kai mūsų tinklai pamatė, kad ekologiškų produktų pardavimai auga, jiems sukūrė atskirą skyrių.

Didmenininkai, kurie užsiima importu, taip pat stengiasi konkuruoti kaina ir prasibrauti į prekybos tinklus.

– Kuo tai gresia mūsų įmonėms?

– Jos tiesiog turi suprasti, kad dešimtmečiais gamindamas tą patį produktą neišgyvensi. Turi keisti ir kurti naujus produktus. Pavyzdys gali būti visi iš sovietmečio atėję prekės ženklai ir produktai. Juos dar perka pensininkai, dėl to prekybininkai juos laiko lentynose, tačiau pardavimai menksta ir tenka ieškoti, kaip patraukti naują kartą.

Taip pat ir su etniniu maistu. Jis negali visą laiką būti vienodas. Be to, keičiasi ir patys didmenininkai. Įmonės stambėja ir mažieji, kurie aptarnavo nišinius gamintojus, jau neišgyvena. Pavyzdžiui, Niujorke etninėse parduotuvėse pardavimai krito 30–50 proc. Tačiau tai nereiškia, kad krito konkretaus gamintojo pardavimai. Galbūt kai kas atima rinką iš konkurentų ir didina pardavimus.

Panaši situacija ir Lietuvoje. Bendro rinkos augimo nėra, auga tik inovatyvios įmonės. Kitos, geriausiu atveju, išlaiko apimtis.

– Kam skaudžiausiai smogia tokie pasikeitimai?

– Didžiausią spaudimą patiria vidutinės įmonės. Iš jų jau reikalaujama būti inovatyviais, kurti naujus produktus, eksportuoti. Lietuva jų apimtims per maža, tačiau jų resursai kur kas mažesni nei didžiųjų. Todėl kai kurios iš tokių įmonių orientuojasi tik į eksportą ir išveža 90 proc. produkcijos. Dėl vietinės rinkos net nekovoja. Kai kurioms pavyksta augti Lietuvoje ir užsienyje, tačiau tie, kurie užsidarę tik vietinėje rinkoje, gyvena sunkiai.

Iš kitos pusės, prekybininkai, jei prekės ženklas ir gaminys pasiteisina, panašų produktą užsako pas vietinius. Savo akimis mačiau lietuvišką varškę, pagamintą netoli Floridos.

Skirtingai nuo Rusijos, Didžiojoje Britanijoje praradimai nebuvo staigūs, eksportas mažėja palaipsniui ir lieka laiko ieškoti kitų rinkų.

– Kuriose šalyse mūsų pardavimai auga?

– Tai klasika. Vokietija, bandome įsitvirtinti Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors pastarąja šalimi po pirmųjų bandymų dalis nusivylė. Ten liko tik tie, kurie nusprendė dirbti ilgai ir aktyviai. Tačiau jau gauname rezultatus iš Azijos ir Skandinavijos valstybių, kuriose dirbama jau keletą metų.

– Kuriam mūsų maisto pramonės sektoriui sunkiausia?

– Praradus Rusijos rinką iki šiol sunkiausia mėsos perdirbėjams. Jų gaminiai lietuviško skonio, tai, skirtingai nuo pieno perdirbėjų, ne biržinės prekės. Einant į kiekvieną naują rinką reikia kurti naują produktą, ieškoti kiekvienoje valstybėje priimtino skonio. Neaišku, kaip pasisuks Afrikinis kiaulių maras, kuris gali sustabdyti eksportą. Be to, tai daugiausia šeimos įmonės, kurios ne visada valdomos pagal aukščiausius vadybos standartus.

Pienininkams dabar pakankamai gerai. Kainos, tuo pačiu apyvartos ir maržos auga. Be to, tai sektorius, kurį dažnai paremia ES. Be to, jie, skirtingai nuo mėsos perdirbėjų, gali labai daug žaliavos perdirbti į ilgo galiojimo produktus, tokius kaip pieno miltai ar sūriai. Juos galima ilgai laikyti, transportuoti už tūkstančių kilometrų.

Gaiviųjų gėrimų gamintojai priklauso nuo vasaros. Ši buvo šalta. Finansiniai rezultatai taip pat, greičiausiai, nebus labai geri.

Mažiausiai kinta duonos paklausa. Ji mažėja, nes mažėja gyventojų, tačiau nesikeičia drastiškai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pigesni vaistai: vyriausybė siūlo valstybines vaistines, vaistininkai – didesnį reguliavimą (3)

Tiek vyriausybės priemonių plane, tiek Seime pateikti siūlymai dėl valstybinių vaistinių...

TVF įspėja, kad tarifai gali turėti „didelę ekonominę kainą“

Didėjanti įtampa dėl prekybos ir apsikeitimas tarifais gali „daug kainuoti“ pasaulio...

Naujo mokesčio nebus: Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui (3)

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.

Nepaisant prekybos įtampos, indeksai Volstrite siekė naujų rekordų

„Dow“ ir „S&P 500“ indeksai ketvirtadienį pasiekė naujus rekordus, investuotojams kreipiant...

Vaičiūnas Tokijuje pristatė Ignalinos AE uždarymo klausimus (6)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , rugsėjo 18-20 d. lankęsis Tokijuje, Japonijoje,...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (6)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (50)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (287)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (24)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (9)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (119)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...

Kaimuose – panika: vilkai puola net prie namų (202)

Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenantys Ramutė ir Viktoras Kungiai su nerimu kasdien...

Stormy Daniels savo knygoje prakalbo apie intymiąją prezidento anatomiją: jo lytinį organą lygina su žaidimo herojumi (6)

Savo naujojoje visas detales atskleidžiančioje knygoje „Full Disclosure“ pornožvaigždė...

Pasibaisėję vestuvių svečiai nusprendė netylėti: nuotakos reikalavimai tiesiog absurdiški (29)

Pasibaisėję vestuvių svečiai pasidalino šokiruojančiu sąrašu taisyklių, kurias jiems prieš...