aA
„Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau, negu uždirba, o paaiškinimų yra įvairių. Galbūt tai yra šešėliniai pinigai arba perlaidos iš užsienio, tačiau vartojimas – kaip niekada didelis. Matome, kad žmonės, turėdami laisvo laiko, eina tiesiog pasišopinti“, – laidoje „DELFI diena“ sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Ir iš tiesų gyvename įdomiu laikotarpiu – jau baigėsi vasaros džiaugsmai, tačiau šventinis Kalėdų laikotarpio šurmulys dar neprasidėjo, todėl tikrai yra galimybių žmonėms sutaupyti. Deja, taip tik atrodo, nes, atsiradus papildomoms pajamoms, žmonės tiesiog viską išleidžia.

Suvartojame daugiau, negu uždirbame

Laidoje „DELFI diena“ svarstyta, kodėl lietuviai išleidžia vis daugiau ir ką rodo naujausi tyrimai.

„Mes visi tik dabar pradėjome girdėti tokius neaiškius signalus, kad Europos ekonomika truputėlį lėtėja, galbūt prognozuojama recesija. Aš pati iš savo pažįstamų vis daugiau sulaukiu klausimų – tiesa tai ar ne. Turbūt praėjus penkeriems metams po krizės ir įsibėgėjus viskam visose Europos šalyse yra matomas vis didėjantis vartojimas. Lietuvoje taip pat turbūt norėta gyventi taip, kaip gyvena europiečiai.

Jūratė Cvilikienė, Andrius Milinavičius
Jūratė Cvilikienė, Andrius Milinavičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Paskutinės šventės rodė, kad vis daugiau sau leidžiame, kalbant apie nebūtinas išlaidas: dovanoms, šventėms, kelionėms. Suvartojame, kad ir kaip būtų keista, daugiau, negu uždirbame. Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau, negu uždirba, o paaiškinimų yra įvairių. Galbūt tai – šešėliniai pinigai arba perlaidos iš užsienio, tačiau vartojimas – kaip niekada didelis. Matome, kad žmonės, turėdami laisvo laiko, eina tiesiog pasišopinti“, – laidoje sakė J. Cvilikienė.

Rudenį žmonės grįžta į komercinį pasaulį

Anot jos, dabar įdomus laikotarpis, kai žmonės gali sutaupyti, tačiau to nedaro ir laisvą laiką leidžia prekybos centruose pirkdami ne pačius reikalingiausius dalykus.

„Laikotarpis įdomus. Apskritai finansai yra tokie truputėlį duobėti, kaip kokie amerikietiški kalniukai. Vasara su krikštynomis, išvykomis, šventėmis, vestuvėmis jau pasibaigė, Kalėdos dar neatėjo, šildymas tik neseniai prasidėjo. Taigi žmonėms lieka daugiau lėšų. Žmonės leidžia sau šiek tiek atsipūsti, jie investuoja į save, į rūbus.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Man atrodo, užtenka nueiti į restoranus, savaitgalį pažiūrėti, kas vyksta Vilniaus pagrindinėse Senamiesčio gatvėse. Auga ne tik būtinųjų išlaidų vartojimas, tačiau ir išlaidos pramogoms, restoranams, kavinėms, rūbams, būstui atnaujinti. Kai kuriose parduotuvėse jau yra prekių ir namų šventėms. Žmonės perka viską“, – DELFI laidoje aiškino ji.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Andrius Milinavičius tikino, jog ruduo yra metas, kai žmonės tarsi grįžta į komercinį pasaulį.

„Kiek mes žinome, prekybininkams kur kas liūdniau būna vasarą. Žmonės turi kitų užsiėmimų, keliauja, geras oras, o rudenį grįžta vadinamoji „back to school“ kampanija. Mes masiškai vėl imame vartoti. Manau, visa tai yra sąlyginai susiję, tiesiog rudenį ir šiaip darosi šiek tiek liūdniau gyventi, nes baigiasi vasara, nebėra šiltų vakarų. Tai – sugrįžimas į komercinį pasaulį, ir susikurti progų išlaidauti nėra sudėtinga“, – tikina jis.

Norime gyventi vakarietiškais standartais

Išaugusį lietuvių poreikį išlaidauti paaiškina tai, kad mes ilgus metus norėjome gyventi vakarietiškais standartais.

„Sakyčiau, kad mes ilgus dešimtmečius norėjome gyventi kaip vakariečiai. Vakarietiški dalykai ir vakarietiški prekių ženklai mums visada buvo šioks toks sėkmės ir galimybių simbolis. Tai kodėl pykstame ant žmonių, kai mes iš tikrųjų pradėjome gyventi vakarietiškai? Taip, mes einame vakarieniauti, dieną pietaujame, perkame. Jeigu į rinką išleidžiamas naujas telefonas, tuomet senas tarsi nustoja skambėti“, – sakė A. Milinavičius.

Andrius Milinavičius
Andrius Milinavičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbant apie išsimokėtinus pirkinius, labiausiai ekspertus neramina tai, kad žmonėms daug svarbiau, kokį daiktą jie turės šiandien, o ne kas jų laukia ateityje.

„Visai neseniai atlikome apklausą ir pamatėme, kad maždaug pusei Lietuvos gyventojų priimtina pirkti išsimokėtinai. Pagrindinė priežastis būtent ir yra ta, kad šiandien galima turėti daiktą, o mokėti už jį vėliau, tačiau man kelia nerimą, kad 16 proc. tiriamųjų pasakė, jog jie supranta, kiek kainuoja visa paskola, kokie yra mokesčiai, koks susidarys galutinis mokėjimas, tačiau nelabai į tai gilinasi, nes žymiai svarbiau yra tai, kas vyksta šiandien, o ne kokia bus ateitis“, – DELFI kalbėjo J. Cvilikienė.

Tiesa, kaip pabrėžia moteris, kiek kitaip yra su būsto paskola.

„Būsto paskola yra visiškai kitas produktas. Didžioji dalis Lietuvos žmonių turbūt niekada negalėtų turėti nuosavo būsto, jeigu negalėtų pasiimti paskolos, juolab kad tai yra finansiškai naudingas produktas, nes nuomoti būstą tiesiog daug brangiau, negu mokėti įmokas“, – pabrėžė ji.

„Aš problemą matyčiau tą, kad žmonės ką nors sau pirkdami save tarsi apdovanoja“, – svarstė A. Milinavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.2500

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nei vienas (85)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Pasienio alkoholio parduotuvės tebegyvuoja: akcizų didinimas – joms tik į naudą (162)

Ketvirtadienį Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą etilo, t.y stipriajam,...

TVF misijos vadovas: prekybos ir bankų mokesčiai būtų perkelti vartotojams (7)

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje...

Įžvalga dėl valstybės valdomų įmonių: padidinus kainas, daugiau sugrįžtų į biudžetą (13)

Ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, jei Lietuvoje veikiančios valstybės valdomos įmonės...

Kinija: išoriniai gandai apie prekybos derybas yra netikslūs

Toliau kylant JAV ir Kinijos prekybos sandorio sudarymo lūkesčiams, vis dar išlieka...

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (120)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (285)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (140)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (2)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (85)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (166)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (616)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (172)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (19)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...