aA
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankai buvo suteikę paskolas daugiau nei pusei milijono žmonių. T.y. bankams jau skolingas kas penktas šalies gyventojas. Bendra suteiktų kreditų vertė – daugiau nei 14 milijardų litų. Vien pernai bankų namų ūkiams išduotų paskolų portfelis išaugo daugiau nei 50 procentų. Bėda ta, kad daugelis įklimpsta į tokį skolų liūną, iš kurio nebesugeba išsikapstyti.
Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
„ Iš viso Lietuvoje yra įsiskolinusių apie 200 000 privačių asmenų, apie 7 proc. visų gyventojų. Tai pakankamai daug“, - sako Andrius Bogdanovičius, UAB „Kreditinfo“ generalinis direktorius.

Tačiau jeigu lyginsime su bankų ir lizingo bendrovių skolininkų skaičiumi, gausime, jog skolų nebepajėgia grąžinti jau kas trečias kreditą paėmęs žmogus. Didžiausią fizinių asmenų skolų registrą valdančio „Kreditinfo“ duomenimis, bendra skolų suma, kurią gyventojai vengia sugrąžinti, šiuo metu viršija 140 milijonų litų.

Per metus įsiskolinimų suma išaugo penktadaliu. O juk dauguma „Kreditinfo“ registruotų skolų – tos, kurias kreditoriai jau prarado viltį susigrąžinti gražiuoju. Vakarų šalių patirtis rodo, kad daugelis skolininkų, bandydami padengti senas skolas, lenda į naujas.

„Ateityje problema tikrai gali didėti: kreditinės kortelės daugelyje bankų, vienam, antram trečiam, penktam banke. Tai gali sukelti netgi finansinę krizę ir tada viskas griūna kaip domino kaladėlės“, - spėja A. Bogdanovičius.

Visuotinės skolinimosi karštinės priežastis paprasta – itin žemos palūkanos. Danų „Danskebank“ analitikų vertinimu, vidutinės mūsų palūkanos mažesnės už infliaciją. Tai reiškia, kad paskolos iš esmės dalijamos dykai. Prie skolinimosi bumo prisideda ir valstybė, perkantiems būstą taikanti gyventojų pajamų mokesčių lengvatą.

„Tarsi valstybė pati pastūmėja žmones skolintis, nes siunčia signalą, kad jeigu jūs skolinsitės ir pirksite būstą, tai mes jums truputėlį kompensuosime išlaidų. Ir aišku, tai gali žmones paskatinti ne iki galo atsakingiems sprendimams“, - sako Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Trys didieji Lietuvos bankai priklauso skandinavams. Švedų verslo dienraštis „Dagens industri“ perspėjo, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankai artėja prie pasirinkimo: ar ir toliau, vaikantis rekordinių pelnų, dalinti pigius kreditus, ar pradėti elgtis atsakingai. Švedų dienraščio nuomone, dabartinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė situacija primena praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos Švediją. Tuomet dėl labai pigų paskolų švedai kaip pamišę pirko nekilnojamąjį turtą. Tai baigėsi liūdnai.

„Mes turėjome labai gilią ekonomikos krizę Švedijoje 90-ųjų pradžioje. Ji turėjo įtakos valstybės biudžetui, piliečiams, verslui ir t.t. Krizę išprovokavo vartotojų ir kompanijų elgesys. Buvo pigu skolintis, nes mes turėjome aukštą infliaciją. Čia ir buvo problema. Palūkanos buvo didelės, bet infliacija buvo dar didesnė“, - sako Švedijos karalystės ambasadorė Malin Kärre.

Vieną gražią 1990 –ųjų dieną nekilnojamojo turto kainų burbulas Švedijoje sprogo. Pasekmės buvo katastrofiškos. Žinoma, bankai iš nemokių skolininkų atsiėmė įkeistą turtą, tačiau tai menkai juos gelbėjo. NT vertė krito perpus, smuko ir nuomos kainos. Bankrutavo keletas stambių Švedijos bankų ir trys ketvirtadaliai NT vystymu ar prekyba užsiimančių įmonių.

Griūdami bankai į dugną nusitempė ir visą šalies ekonomiką. Kad nekilnojamojo turto kainų burbulas gali sprogti, yra ženklų ir pas mus. Neoficialiomis žiniomis, siūlomas vidutinis naujo buto plotas gerokai sumažėjo, o su potencialiu prabangaus būsto pirkėju deramasi individualiai, prašant paslaptyje laikyti galutinę pirkinio kainą.

Remigijus Šimašius
LLRI nuotr.

„Rinkoje - naujos tendencijos: brangūs butai brangsta nebe taip smarkiai, nėra tų išankstinių rezervacijų, brangimas vyksta ne Vilniuje, ne Klaipėdoje ir ne Kaune, o kitose vietovėse“, - teigia R.Šimašius.

Ekonomika vystosi cikliškai. Po augimo dažniausiai ateina recesija. To nedaug kam pavyksta išvengti. Švedijos ambasadorės Lietuvoje nuomone, artėjančio ūkio augimo lėtėjimo požymiai matyti visoje Europoje. „Daugumoje ES valstybių galima matyti, kad dabar ekonomikai yra geri laikai, bet pradedame matyt tų gerųjų laikų pabaigą. Ir tai matosi pavyzdžiui iš visoje Europoje po truputį kylančių palūkanų normų“, - dėsto ji.

Būtent palūkanų normos kėlimas ir yra tas vaistas, kuriuo specialistai pataria gydyti karščiuojančią šalies ekonomiką. Švedijos centrinis bankas krizės akivaizdoje elgėsi ryžtingai. Tuomet per vieną dieną bazinė palūkanų norma pašoko 500 procentų.

Tad dabar, anot švedų dienraščio, mūsų bankai privalo rinktis. Ar ir toliau dalinti pigius kreditus, ar elgtis atsakingai ir po truputį riboti pinigų pasiūlą. „Savaitės komentarų“ pašnekovai kaip susitarę tvirtino, kad bankai vieną kartą jau pasimokė.

„Švedų bankų valdomi bankai Lietuvoje, turėdami patirtį, gali dar atsargiau įvertinti tuos ženklus, kurie gali reikšti paskolų negrąžinimą. Todėl manyčiau kad švedų bankų buvimas čia Lietuvoje gali reikšti daugiau saugiklių negu papildomų grėsmių“, - sako R.Šimašius.

Ekspertų nuomone, auganti infliacija, didėjantis biudžeto deficitas ir kiti požymiai byloja apie tai, kad realiausias ateities įvykių scenarijus yra ne staigi apokalipsinė krizė, o lėta viso ūkio recesija. Nors tai – irgi ne pyragai.

„Tai iš tiesų mums gresia ne tai kad toks burbulo subliūškimas, bet daugiau tas vadinamas portugališkas variantas, kuomet ekonomika įeina į tokią stagnuojančią situaciją. Ir iš tiesų tai rimta problema ir reikėtų susirūpinti, kad ekonominės veiklos sąlygos Lietuvoje pagerėtų ir tos optimistinės nuotaikos dėl būsimų pajamų, dėl būsimų verslo sąlygų iš tiesų pasitvirtintų“, - teigia R.Šimašius.

Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Norvegijos įmonė „Dokka Fasteners“ atidarys padalinį Klaipėdoje

Garsi Norvegijos pramonines tvirtinimo detales gaminanti bendrovė „Dokka Fasteners“ plečia savo...

Kino teatrai: nepatogumų kelia respiratoriai (2)

Nuo pirmadienio kino teatruose reikalaujant tarp žiūrovų palikti vieną laisvą vietą, teatrų...

Leontjeva siūlo valdžiai prisiminti senus pažadus: PVM galėtų būti grąžintas į 18 proc. (43)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva tikina, kad prie...

Euro zonos ekonomikos augimas sausį sulėtėjo

Sausį dėl neigiamo naujų COVID-19 ribojimų poveikio vartotojų išlaidoms sulėtėjo euro...

„Citadele“ skolina 11,3 mln. studentų bendrabučių Vilniuje ir Rygoje statyboms

Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ skolina 11,3 mln. eurų investicijų bendrovės „I Asset...

Top naujienos

Anušauskas: Rusijos pajėgos, šiuo metu siunčiamos į Baltarusiją, yra tris keturis kartus didesnės nei per pratybas (135)

Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją regione Danija ir Jungtinės Valstijos skirs...

Kremlius vėl imasi kaltinti NATO papildyta (27)

Kremlius pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir NATO didinant įtampą, Aljansui pareiškus...

SAM aiškina naujausius pokyčius: kam galima dirbti ir sergant, kaip keičiasi izoliacija papildyta (69)

Nuo šio pirmadienio, sausio 24 dienos, leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams,...

Mįslingai Šilutėje dingusi jauna moteris rasta (102)

Šeštadienio popietę Šilutėje, Knygnešių gatvėje, namo nebegrįžo pavedžioti šuns išėjusi...

Landsbergis: mes manome, kad karas yra tikėtinas (301)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta tikimybės, kad dėl agresyvėjančios...

Ambasadorius: ukrainiečius pribloškė naujienos iš Vokietijos (1)

Naujoji Vokietijos vyriausybė patiria spaudimą sugriežtinti savo požiūrį į Rusiją. Tokia...

Policija aiškinasi, ar per Matijošaičio priėmimą visi dėvėjo respiratorius (26)

Praėjusį šeštadienį prieš „ Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo...

Liudas Dapkus. Už tėvynę! Kaip Kremliaus režimas paruošė tautą karui (6)

Manote esą šalto proto, stiprių nervų ir suprantate rusų kalbą? Tuomet įsijunkite vieną tos...

Netoli Lietuvos statomas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas, turistų lauks jau šį pavasarį (8)

Dolni Moravoje statomas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas, kuris sujungs dvi kalnų viršūnes....