Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, tik Latvijoje namų ūkiai dar išlieka optimistiški. Baltijos šalių gyventojus neramina situacija euro zonoje, pasaulio ekonomikos, o kartu ir šio regiono ekonomikų nuosmukis.
SEB banko duomenimis, vertindami savo ateinančių 12 mėnesių finansinę padėtį, Lietuvos gyventojai vis dar tebėra didžiausi pesimistai Baltijos šalyse.
„Matau šiokią tokią prieštarą kaip ekonominę aplinką priima lietuviai ir latviai arba estai. Tas pesimizmas atrodo keistokai, nes lietuviai tarsi turi susikaupę ir santaupų, ir skolų turi mažiau, yra mažiau įtempti, bet dėl ateities yra nusiteikę pesimistiškai. Net ir istoriškai lietuviai buvo tie, kurie buvo pesimistiškiausiai nusiteikę. Jeigu lietuvį, latvį ir estą pieštume ant kalno, tai estą reikėtų piešti viršuje, o lietuvis turėtų būti per vidurį, bet užsidėjęs juodą kepurę, kuri rodo, kad jam vis tiek blogiau“, – sakė apžvalgą pristačiusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SEB bankas prognozuoja, kad vartotojų indeksas mažės ir toliau, taigi namų ūkiai gali tapti dar atsargesni dėl išlaidų ir imti daugiau atidėti santaupoms.
„Artimiausiu laikotarpiu polinkis taupyti gali pranokti polinkį vartoti. Tokie nuostatų pokyčiai gali turėti įtakos namų ūkių elgsenai ir vartojimo įpročiams. Mažėjant vartotojų pasitikėjimui, esant dideliam nedarbo lygiui ir didėjant išlaidoms maistui bei namų ūkio reikmėms, ateinančiais metais namų ūkių išlaidos Baltijos šalyse išliks nedidelės“, – rašoma apžvalgoje.
Nepaisant pesimizmo, visose šalyse fiksuojamas ekonomikos augimas, nedarbas mažėjo.
„Kai kurie skeptikai sako, kad nedarbo mažėjimas buvo tik popieriuje, o reali situacija iš tiesų nepagerėjo. Žinoma, emigracija ir vilties praradimas, kai žmonės neturi motyvacijos būti registruotais bedarbiais gali paaiškinti šį kritimą, tačiau tikroji priežastis yra didėjantis užimtumas“, – antradienį apžvalgos pristatyme sakė SEB Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmundas Rudzitis.
Estijoje ieškančiųjų darbo sumažėjo 6,5 proc. palyginti ir pirmuoju metų ketvirčiu, Latvijoje – 4,3 proc., Lietuvoje – 2,7 proc.
Didžiausias nedarbo lygis – 16,2 proc. – išlieka Latvijoje. Tačiau visoms trims Baltijos šalims prognozuojama, kad nepaisant mažėjimo, nedarbas išliks aukštas.
Lietuviai turi mažiausiai paskolų
Per krizės metus Baltijos šalių gyventojai pagyveno susispaudę – labiau taupė, grąžino paskolas.
Pavyzdžiui, Estijoje paskolų ir indėlių santykis sumažėjo nuo 220 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 proc. iki 190 proc. Lietuvoje jis išliko nepakitęs – 100 proc.
Skaičiuojant pagal santaupas vienam gyventojui, pirmauja estai – 3,3 tūkst. eurų (11,3 tūkst. Lt), Lietuvoje – 2,4 tūkst. eurų (8,2 tūkst.Lt), Latvijoje – 1,8 tūkst. eurų (6,2 tūkst. Lt).
„Gyventojai tiek Estijoje, tiek Lietuvoje yra susikaupę daugiau atsargų juodesniam laikotarpiui. Galima pasakyti, kad šiandien esame kur kas saugesni, turime mažiau finansinės įtampos nei ankstesniais laikais. Tai reiškia, kad ne tik, kad skolos sumažėjo, bet turime ir daugiau erdvės manevrui“, – komentavo J. Varanauskienė.
Per krizę nesikeitė tik indėlių suma Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ji augo.
„Skaičiuojant pagal turimą turtą lietuviai yra per vidurį tarp estų ir latvių. Lietuviai, kaip ir estai, yra linkę santaupas laikyti indėliuose. Latviai turi mažiausiai indėlių vienam gyventojui, tačiau jie labai sparčiai sumažinto paskolų dalį, nes turimo turto ir paskolų santykis buvo didžiausias 2008 m.“, – teigė SEB banko finansų ekspertė.
Estai pirmauja ir pagal paskolas vienam gyventojui – 5,3 tūkst. eurų (18,2 tūkst. Lt), Latvijoje šis skaičius yra 3,5 tūkst. eurų (12 tūkst.Lt), Lietuvoje – 2,4 tūkst. eurų (8,2 tūkst. Lt).
„Lietuviai lieka ištikimi konservatoriai, jie labiau linkę taupyti ir į skolinimąsi žiūri pakankamai atsargiai“, – sakė ji.
Pasak J. Varanauskienės, latviai nėra tokie aktyvūs taupydami bankuose, tam įtakos turi ir nesena „Parex“ banko griūtis, tačiau jie noriai investuoja į auksą.
Lietuviai uždirba mažiausiai
Lietuvos dirbantieji ir pensininkai patyrė didžiausią pajamų smukimą lyginant su Estijos ir Latvijos gyventojais. nuo 2008 m. paskutinio ketvirčio iki šių metų antro ketvirčio Lietuvoje realus darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., o realios pensijos – 15,8 proc.
Per šį laikotarpį Latvijoje realus darbo užmokestis mažėjo 14 proc., Estijoje – 4,5 proc.
Nors visų trijų šalių ekonomikos atsigauna po krizės ir demonstruoja augimą, tačiau ne visi namų ūkiai pajuto teigiamą poveikį.
Šiuo metu realus darbo užmokesčio augimas, kuris vertinamas atėmus infliaciją, matomas tik Latvijoje, o Estijoje ir Lietuvoje jis mažėja.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su buvusiu prieš metus, Latvijoje realus darbo užmokestis padidėjo 0,2 proc. Tuo metu Estijoje realus atlygis smuko 1 proc., Lietuvoje – 2,4 proc.
Taip pat antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 610 eurų (2100 Lt), Latvijoje – 667 eurų (2303 Lt), Estijoje – 857 eurai (2959 Lt) neatskaičius mokesčių. Beje, Estijoje vidutinis darbo užmokestis pasiekė didžiausią iki šiol buvusį lygį.
Daugiau išlaidavo užsienyje
Namų ūkio apžvalga parodė, kad Baltijos šalių piliečiai šiemet daugiau keliavo, daugiau leido pinigų užsienyje ir savo gimtosiose šalyse.
2011 m. antrąjį pusmetį namų ūkių išlaidos prekėms ir paslaugoms sparčiausiai augo Lietuvoje – 6,7 proc., Latvijoje – 4,4 proc., Estijoje – 3,7 proc.
Tačiau augančios kainos vertė Baltijos šalių gyventojus ieškoti pigesnių prekių užsienyje – daugiau keliaujama, dažniausiai apsiperkama interneto parduotuvėse.
Per metus užsienyje atsiskaitydami kortelėmis latviai išleido 23,7 proc., lietuviai – 23,5 proc. estai – 21,4 proc. daugiau.
Tuo metu labiausiai sandorių skaičius užsienio šalių parduotuvėse labiausiai augo Lietuvoje – 24 proc.
