Ši įmonė rūkyta žuvimi aprūpina Palangos žuvies prekeivius, iš jos produktų įsigyja ir kavinės bei restoranai.
Anot A.Kučinskienės, karštais orais nelepinanti vasara prekeivių žuvimi verslui šiemet smogė gana stipriai. Nors šviežią ir šaldytą žuvį prekybininkai perka brangiau negu pernai, šią vasarą kelti kainų jie nežada. "Žaliava pabrango, tačiau mes kainų dar nekėlėme. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, skumbrės, mums kainuoja net iki trisdešimt procentų brangiau", - aiškino A.Kučinskienė.
A.Kučinskienė negalėjo įvardyti priežasčių, kodėl padidėjo žuvies kainos: "Skumbrių pagaunama labai daug, bet kodėl jos pabrango - nežinome."
Žuvų patiekalų kainas šią vasarą kiek pakėlė tik restoranai ir kavinės. "Šį sezoną nežymiai atpigo tik unguriai - matyt, jų šiemet daugiau pagaunama", - svarstė jau septynerius metus Palangos J.Basanavičiaus gatvėje žuvį pardavinėjantis Vytautas.
Šią žuvį, kurios kaina gali siekti nuo 40 iki 100 litų, labiausiai pamėgo į kurortą atvykstantys poilsiautojai iš Rusijos. Rusai taip pat noriai perka rūkytas menkes, kurias renkasi retas lietuvis, bei šių žuvų kepenėles. O štai britai mieliau renkasi rūkytus kalmarus ar jų filė. Lietuviai išliko ištikimi rūkytam karšiui, skumbrei. Minėtos žuvys ir šią vasarą greičiausiai dingsta iš vitrinų.
Anot prekeivių, populiariausios - karšai rūkytos žuvys.
"Tačiau lietuviai greitai priima naujoves. Pernai poilsiautojai noriai pirko saulažuvę. Nors neįprastas jos skonis įtiko ne visiems", - "15min" pasakojo tris prekybos žuvimi kioskus Šventojoje turintis Algis.
Šią vasarą žuvies mėgėjams buvo patiekta kita naujovė - rūkytos vėjažuvės. Šios žuvys, kurias vietiniai žvejai kartais dar vadina gandrais, tik neseniai pradėtos pagauti Lietuvos pakrantėse.
Kaip pasakojo A.Kučins-kienė, vėjažuvės - nors ir labai gardžios, kai kuriems sukelia abejonių. "Buvo atvejų, kai pasipiktinę poilsiautojai atvežė mums šios žuvis ir bandė įtikinti, kad jos - pasenusios. Tačiau jų kaulai "žali", tą reikia žinoti", - aiškino A.Kučinskienė.
Rūkyti kalmarai, jų filė, mėsingasis kapitonas - tai jau ir lietuviams puikiai pažįstami produktai.
Tiesa, prekeiviai pataria būti atsargesniais renkantis riebžuves ir taukžuves. Šių maistingų žuvų nepatariama prisikirsti ligi soties, geriau mėgautis po truputį.
A.Kučinskienė prisiminė, kaip kartą jiems skundėsi poilsiautojas, kuriam buvo bloga suvalgius stiklainėlį menkių kepenėlių. "Paaiškėjo, kad prieš tai jis dar sukirto šokoladą, gėrė kolos. Tačiau juk viską reikia vartoti saikingai. Kaip raugintų agurkų negalima su pienu valgyti, taip ir žuvies su šokoladu. Kažkodėl ne visi tai supranta", - stebėjosi "Taurio" direktorė.
Šįmet šiai žuvies perdirbimo įmonei nepavyksta gauti tik ryklienos. Pernai gavusi šešis rykliukus - delikateso, kurio rūkytos mėsos kilogramas kainuoja maždaug pusšimtį litų, - netruko juos parduoti.
Žuvies valgome vis daugiau
Paskaičiuota, kad lietuvis per metus suvalgo maždaug 14 kilogramų žuvies. Be to, pastebima tendencija, kad kasmet suvalgoma vis daugiau žuvies.
Per penkis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvežta maždaug 28 tūkst. tonų žuvies gaminių, o įvežta - 36. Lietuviška produkcija dažniausiai gardžiuojasi vokiečiai, latviai, britai ir estai. Ant lietuvių stalo dažniausiai patiekiami Rusijos, Islandijos, Baltarusijos žvejų laimikiai.
