Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2015 metais Lietuvoje siekė apie 714 eurų.
Tuo metu Baltarusijos statistikos komitetas skelbia, kad šalies darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 346 eurus.
Pigiais nevadina
Sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Audimas“ Baltarusijoje dirba jau 10 metų.
Kaip DELFI pasakojo įmonės gamybos departamento Lietuvoje vadovė Ingrida Rukuižienė, padalinys Lydoje yra pakankamai mažas – vos 100 darbuotojų, kurių 60 yra siuvėjos.
„Darbo jėgos kainos skirtumo nėra. Baltarusiai nėra pigi darbo jėga, – tvirtino ji. – Atlyginimus nustato šalies, kurioje dirbama, rinka. Jie atitinka Baltarusijos rinką“.
Tačiau I. Rukuižienė nesutiko atskleisti atlyginimų dydžių – aiškino, kad tai yra komercinė paslaptis.
Pašnekovė sakė, kad pagrindinis „Audime“ dirbančių baltarusių ir lietuvių skirtumas yra tai, kad Lydos padalinyje yra kur kas daugiau jaunų veidų.
„Lyginant su Lietuva, čia yra daug jaunimo, kurie nori dirbti pagal šią specialybę. Yra profesinės mokyklos, kurios ruošia specialistus. Tai esminis skirtumas, o visa kita priklauso nuo darbo organizavimo ir jo pateikimo“, – kalbėjo ji.
Darbuotojų netrūksta
I. Rukuižienė taip pat teigė, kad darbuotojų stoka „Audimo“ padalinys Baltarusijoje nesiskundžia. Esą siuvėja yra viena iš patrauklių specialybių.
„Tačiau reikia įdėti daug pastangų darbuotojus apmokant. Yra nemažai žmonių, kurie ateina nuo mokyklos suolo“, – pasakojo lietuvė.
Pagrindine darbuotojų kaitos priežastimi I. Rukuižienė įvardijo tai, kad siuvėjomis daugiausiai dirba jaunos moterys.
„Tai jeigu jos išteka arba pagimdo vaikus, tada tenka ieškoti, kuo jas pakeisti. Tai normalus procesas, kuris sudaro pagrindinę darbuotojų kaitos dalį“, – sakė I. Rukuižienė.
Prieš kelis metus į naujas patalpas persikraustę „Audimo“ darbuotojai dirba remdamiesi tokiomis pat procedūromis kaip ir Lietuvoje. Tai reiškia, kad visose „Audimo“ gamyklose darbuotojai gal pasiūti bet kokio prekės ženklo drabužius.
Šiuos užsakymus paskirsto Lietuvoje įsikūrusi pagrindinė įmonės būstinė.
Tačiau kitaip nei Lietuvoje, Baltarusijoje „Audimo“ drabužių eiliniai piliečiai įsigyti negali. Nėra net ir firminės parduotuvės šalia gamyklos.
„Tai vienas iš strateginių klausimų, kuriuos sprendžia pagrindinis biuras“, – į klausimą kodėl teatsakė I. Rukuižienė.
Augins kalakutus
Darbo vietų Baltarusijoje jau artimiausiu metu sukurs ir kita Lietuvos bendrovė – „Arvi“ įmonių grupė.
Jos netoli pasienio su Lietuva statomose patalpose įsikursiančioje „Arvibelagro“ ketinama įdarbinti apie 200 žmonių.
„Pusė teks administracijai ir fabriko darbuotojams, o likusi – pašaro centrui ir fermoms, – pasakojo naujos įmonės direktorius Arūnas Bernadišius. – Pagrindinė darbo jėga bus vietinė ir jos turėtų užtekti. Žmonės pastoviai ateina ieškoti darbo.“
Jis taip pat pasakojo, kad Baltarusijoje ketinama užkurti pilną kalakutų produkcijos liniją – nuo užauginamos mėsos iki galutinės pakuotės. „Prekiausime tiek žalia mėsa, tiek apdorota (dešros ir t.t. – tas pats kaip ir Lietuvoje)“, – aiškino A. Bernadišius.
Pašnekovas pabrėžė, kad į apdorojimo cechą Lydos rajone buvo investuota apie 40 mln. eurų, dalis kurių pasiskolinta iš Baltarusijoje veikiančio banko.
Kalbėdamas apie santykius su Baltarusijos valdžia A. Bernadišius sakė, kad jie normalūs, nors yra ir problemų, pavyzdžiui, vėlavimų.
„Baltarusiams kalakutiena kol kas egzotika, kaip Lietuvoje strutiena. Lyginant su 2004 metų situaciją Lietuvoje, kai buvo pradėta rimtesnė kalakutienos gamyba, Baltarusijoje situacija panaši – maždaug 100 gramų vienai galvai per metus, o dabar Lietuvoje apie 2 kilogramus parduodame. Tikimės ir čia panašaus rezultato“, – verslo planus dėstė „Arvibelagro“ direktorius.
Lietuviai investuoja labiau
Kaip DELFI informavo Baltarusijos ambasada Vilniuje, Baltarusijoje veikia daugiau nei 500 įmonių, įkurtų naudojant lietuvišką kapitalą. Tuo metu Lietuvoje baltarusiai yra investavę į maždaug 250 bendrovių.
2014 metais Baltarusijos ekonomikoje lietuviai investavo 233,5 mln. JAV dolerių. Tai yra 30,8 proc. daugiau nei 2013 metais.
Tiesioginės Lietuvos verslininkų investicijos taip pat augo ir sudarė 190,1 mln. dolerių.
Baltarusijoje yra investavusios tokios Lietuvos įmonės kaip „Vakarų medienos grupė“, „Senukai“ ir kitos.
Baltarusijos ambasada taip pat pabrėžė Lietuvos, kaip tranzito šalies, svarbą jos ekonomikai. Jos atstovų teigimu, faktiškai trečdalis visų iš Baltarusijos išvežamų siuntų keliauja Lietuvos kryptimi.
