Lietuviai baiminasi pridaryti nuostolių kaimynams, rodo draudimo apklausa

Padaryti kaimynams žalos ir susigadinti su jais santykius lietuviai bijo kur kas labiau, nei patys patirti nuostolių. Kas trečias Lietuvoje buto ar namo savininkas net nesvarsto apie turto draudimą, jei jo sąlygose nėra numatytas nuostolių kaimynams ir trečiosioms šalims atlyginimas, rodo draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta apklausa.

Atsakomybės prieš kaimynus klausimas dominuoja tiek tarp daugiabučiuose gyvenančių, tiek namus ar kotedžus turinčių žmonių.

Reprezentatyvų tyrimą šiemet sausio 3-11 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Mars Walkers“.

„Lietuvoje jautriai reaguojama į faktą, kad galima padaryti žalos kaimynams. Net 59 proc. žmonių turto draudimo pasiūlymą renkasi pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas. Šiuo atveju veikia ne tik finansinis, bet ir psichologinis faktorius – žmonės nenori ar net bijo įsivelti į nesibaigiančius ginčus, pykčius“, – pranešime spaudai cituojama BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Jos teigimu, žalos kurias draudimo bendrovei tenka atlyginti gaisro, užliejimo ar kitais atvejais siekia ir tūkstančius eurų, o vidutinės žalos kasmet auga.

Pavyzdžiui, civilinės atsakomybės žalos dėl vandentiekio avarijų daugiabučiuose pasitaiko kur kas dažniau nei privačiuose namuose, tačiau finansine prasme gyvenamuosiuose namuose padaromos žalos yra žymiai didesnės.

Svarbu žinoti, kad, net ir apdraudus turtą, tačiau nepasirinkus civilinės atsakomybės draudimo, žalą kaimynams teks atlyginti iš savo kišenės.

Draudimo bendrovės duomenimis, civilinės būsto atsakomybės draudimą dažniau įsigyja butų savininkai, o lyginant 2015 ir 2016 m. BTA duomenis, stebimas 28 proc. augimas.