Odesoje apsilankiusi DELFI skaitytoja Kristina pasakoja, kad iš pirmo žvilgsnio šiame kurorte viskas taip pigu, jog užsimiršus galima nė nebeskaičiuoti pinigų. Tačiau vertėtų, nes kai kurių prekių kainos ne ką mažesnės nei Lietuvoje.
Neskaičiuojant ir neplanuojant – 700 eurų
Kristinai visa savaitės kelionė atsiėjo 700 eurų, bet, kaip sako pati Kristina, suma galėjo būti ir dar mažesnė, nes ji naudojosi kelionių agentūros paslaugomis. Už skrydžius pirmyn ir atgal bei trijų žvaigždučių viešbutį geroje miesto vietoje vilnietė sumokėjo apie 350 eurų. Tačiau vėliau pastebėjo, kad būtų galėjusi ir už daug geresnį viešbutį sumokėti mažiau, jei jį būtų užsisakiusi savarankiškai.
„Permokėjau mažiausiai šimtu eurų“, – sako ji.
Žvelgiant į Booking.com matyti, kad pagrindinėje miesto pramogų zonoje – Arkadijoje – keturių žvaigždučių viešbutis septynioms dienoms dviem gali kainuoti apie 150–250 eurų. Perkant savarankiškai lėktuvo bilietus galima į abi puses šiuo metu tektų sumokėti apie 200 eurų. Tiesa, skrendant ne su kelionių agentūra tektų keliauti su persėdimo Kijevo oro uoste.
Kristinos teigimu, maistas ir gėrimai ypač mažai kainuoja Odesoje, o štai drabužiai ir avalynė – panašiai, kaip Lietuvoje.
„Kainos tikrai mažesnės negu Lietuvoje. Būna pradedi nebeskaičiuoti, bet reikėjo suprasti, kad pigu, bet ne nemokama. Kai neskaičiuojant pradedi leisti, tai pinigai tirpte tirpsta.
Restorane ant jūros kranto valgėme kepsnį, makaronus, pasiėmėme po porą gėrimų, dar ir desertą paėmėme. Už šią dviejų žmonių puotą sumokėjome apie 26 eurus. Gėrimai beprotiškai ten pigūs, maistas irgi pigesnis. Vidutiniškai už didelę skanaus maisto porciją išeina apie 120–140 grivinų, kas būtų apie 3–5 eurus. O gatvėse dar stovi daugybė kioskelių, pardavinėjančių „Mohito“ kokteilius, kurių kaina tesiekia 2 eurus“, – pasakoja Kristina.
Užėjus į maisto prekių parduotuvę, lietuvę taip pat nustebino seniai nematytos mažos kainos. Pasak jos, tokios įprastinės prekės, kaip vaisiai, duona ir pan., ten kainuoja daug pigiau. O labiau prabangos prekės – ikrai, įvairūs sūriai – kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tad minimalią algą uždirbantiems vietiniams šie produktai jau gali būti sunkiai įperkami.
Kristiną taip pat nustebino alaus kainos. Pasirodo, populiarių ir žinomų tarptautinių ženklų alus kainuoja pigiau nei ten parduodamas lietuviškas alus.
Užėjus į prekybos centrus, kuriuose gausu rūbų ir avalynės parduotuvių, Kristiną pasitiko jau kitoks vaizdas – kainos įprastos, kaip ir Lietuvoje.
„Ten viskas labai prašmatnu. Prekybos centruose – prabangios parduotuvės, žinomi prekių ženklai ir dizainerių rūbai. Tad ir kainos panašios, kaip Lietuvoje. Iš ko perka rūbus tie žmonės, kurie gauna ten minimumą, nežinau.
Yra ir kioskelių, kuriuos parduodami rūbai ar avalynė, bet nežinia, originalai ten ar ne. O ir kainos taip pat nemažos, pritaikytos aukštesnei ukrainiečių klasei ir turistams“, – sako mergina.
Pinigų reikėtų pasiruošti ir paplūdimiams. Nors ir yra nemokamos paplūdimio dalys, ten nėra gultų ir dažniausiai net nežinai, ar rasi vietos, kur pasitiesti rankšluostį. O jei nori gauti gultą, tenka eiti į paplūdimyje įsirengusius klubus. Dauguma jų turi ne tik barą, restoraną ar patogų priėjimą prie jūros su daugybe gultų, bet ir vidinį baseiną.
„Paplūdimio klube pasiimti du gultus visai dienai atsieina apie 600 grivinų. Tai maždaug apie 18 eurų. Nuėjome ir į patį brangiausią paplūdimio klubą „Ibiza“. Pasiėmę gultus prie baseino sumokėjome 800 grivinų, dar 100 grivinų sumokėjome už kabiną daiktams pasidėti. Tai iš viso 900 grivinų, apie 27 eurus sumokėjome už du asmenis.
Nuo pramogų zonos – Arkadijos – einant toliau, klubai pigėja. Tolimesniame nuo šurmulio ir turistų centro klube, kuriame nėra didžėjaus ir baseino, gultas kainuoja apie 3 eurus“, – teigė Kristina.
Taip pat ji pastebėjo, kad tokios paslaugos kaip pedikiūras ar manikiūras kainuoja apie 10 eurų. O pavėžėjimo įmonės „Uber“ kainos žemesnės nei Lietuvoje, tačiau palyginus su ten gyvenančiųjų turimomis pajamomis – aukštos.
„Keliavome nuo Arkadijos iki miesto centro. Atstumas apie 7 kilometrai. Keliavome apie pusvalandį, nes buvo daugybė kamščių, o sumokėjome 3–4 eurus“, – nurodė vilnietė.
Numbeo duomenimis, vienam žmogui pragyvenimas Odesoje mėnesį kainuoja apie 307 eurus, neįtraukus nuomos. Vidutinė alga Odesoje, po mokesčių, siekia apie 230 eurų. Pieno litras ten kainuoja apie 66 euro centus, bananų kilogramas – 0,87 Eur, apelsinų kilogramas – 1 Eur, vandens buteliukas (0,3l) – 0,28 Eur, vištienos krūtinėlė (1kg) – 2,61 Eur, bulvių kilogramas – 0,28 Eur.
Trys Odesos veidai
Apsilankiusi Odesoje Kristina nusprendė, kad egzistuoja net trys skirtingos jos dalys. Kiekvienas gali pasirinkti sau mielą. Pramogų zonoje Arkadijoje visuomet gausybė turistų. Ten daug barų, restoranų, parduotuvėlių, stovi didžiuliai dangoraižiai ir prabangūs automobiliai, nors šalia jų galima išvysti ir ne vieną senieną. Šioje miesto zonoje visi paplūdimio klubai mokami. Nemaža dalis turistų iš šios miesto zonos į kitas nė nevažiuoja, nes pagrindinis jų atostogų tikslas – pasilinksminti.
Antrasis Odesos veidas – senamiestis, įsikūręs miesto centre. Ten galima rasti daugiau kultūrinių pramogų, muziejų, parkelių. Vakarėlių – daug mažiau.
Trečiasis Odesos veidas retai matomas turistų. Tai gyvenamieji kvartalai į kuriuos atklysta retas turistas.
„Jei netyčia nuklysi, gali pastebėti, kad renkasi įtartini žmonės. Gal tai paranoja ir gal saugu ten, bet žiūrėjau įtariai“, – sako Kristina.
Pasak jos, apsilankius Odesoje, tikrai sutiksite lietuvių. Ir garantuotai pamatysite daugybę automobilių lietuviškais numeriais.
„Toks jausmas, kad ten nuolatos kamščiai: važiuoja ir suka kas kaip nori, nei vienas vairuotojas nesegėjo saugos diržų. Mes pripratę, kad „Uber“ automobilis yra ne senesnis nei dešimt metų, o ten tokie automobiliai, kad jie jau turėtų būti atsidūrę muziejuje. Draugui lipant iš automobilio nukrito detalė, o vairuotojas tik numojo ranka ir sako: „mesk čia“. Apie kondicionierių automobilyje nė kalbos nėra.
Taip pat užsieniečiai mėgsta sakyti, kad jei nori egzotikos, tai pavažiuok viešuoju transportu Odesoje. Lietuviams tai nebūtų egzotika, nes tie troleibusai tik kiek senesni nei vis dar kartais pamatomi Vilniuje“, – pasakoja Kristina.
Ji prideda, kad nuvykus ten nereikia tikėtis vakarietiško kurorto. Kitokia tvarka jaučiama net restoranuose. Pavyzdžiui, Kristina pastebėjo, kad bulvių traškučiai restoranuose įdedami į krepšelį su prisiūta medžiaga. Pasak jos, akivaizdžiai buvo matyti, kad medžiaga neplauta ir prisisunkusi riebalų.
„Bet gauni tai, už ką užmoki. Asmeniškai, jaučiuosi netgi daugiau gavusi“, – patikina Kristina.
