aA
Europos Komisija trečiadienį ES šalių diplomatams pristatė savo Teisingos pertvarkos mechanizmą (Just Transition Mechanism (JTM), pagal kurį planuoja išdalinti 7,5 mlrd. eurų pereinamajam laikotarpiui įgyvendinant Žaliąjį kursą. Lietuvai per septynerius metus planuojama skirti 97 mln. eurų.
Lietuvai ruošiamasi duoti 97 mln. eurų, tačiau to gali nepakakti: išlaidas skaičiuoja milijardais
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisija – tarsi fokusininkas

Pasak Europos Komisijos, JTM „yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje“. Iš viso numatyta, kad 2021-2027 m. JTM sieks 100 mlrd. eurų, tačiau šiuo metu realiai (t.y. pagal dar nesutartą Daugiametę finansinę perspektyvą) yra tik 7,5 mlrd. eurų.

„Pone Timmermansai (Fransas Timmermansas, Europos Komisijos vicepirmininkas atsakingas už Žaliąjį susitarimą – red. past.), prašau. Mes abu žinome, kad JTM nėra 100 mlrd. eurų, o tik 7,5 mlrd. eurų, – dar antradienį kritikavo Europos Komisijos planus Europarlamento narys Niklasas Nienaßas. – Kai gatvės fokusininkas bando apgauti savo auditoriją tokiu būdu, mes tai vadiname rankų miklumu.“

Strasbūre posėdžiavusiame Europos Parlamente buvo ir daugiau kritikos visam Europos Komisijos Žaliojo kurso investavimo planui, kuriame TJM tėra tik dalis.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Lietuva sieks daugiau?

Vis dėlto trečiadienį Europos Komisija pasidalino su šalimis narėms planais, kaip padalins hipotetiškai turimus 7,5 mlrd. eurų.

Didžiausia ir maksimali suma – 2 mlrd. eurų numatyta Lenkijai, kuri, beje, neprisijungė prie iniciatyvos iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Lenkiją stabdo didelė angliakasybos pramonė ir nuo jos priklausoma energetika. Vokietijai planuojama skirti antrą pagal dydį suma – 877 mln. eurų, Rumunijai – 757 mln. eurų.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Kol kas konkrečių reikalavimų, ką už tuos pinigus šalys turės padaryti, nėra. Aptakiame aprašyme teigiama, kad pinigai skirti spręsti socialines problemas, kurios kils mažinant anglies, skalūnų gavimo, durpių pramonę ar kitą aplinkai taršią veiklą. Be to, norint pasiimti vieną eurą iš JTM, valstybei teks investuoti 1,5 eurus iš jai ES sanglaudos fondų bei kitų šaltinių. T.y. jei Lietuva tikisi gauti visą sumą, jai teks į JTM finansuojamus projektus pačiai investuoti apie 150 mln. eurų.

Lietuva kol kas susipažįsta su pasiūlymu ir oficialiai jo nekomentuoja, bet diplomatinių šaltinių teigimu, šalis sieks išsiderėti daugiau. Viso Lietuvai aplinkosauginių tikslų įgyvendinimas iki 2030 m. gali kainuoti 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų.

„Mūsų tikslai yra pakankamai ambicingi iki 2030 m. (tarpinis laikotarpis – red. past.) Mes ketiname atsinaujinančių energetikos išteklių dalį padidinti iki 45 proc., sumažinti dujų išmetimą 9 proc. nepramoniniame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais“, – apie aplinkosauginius Lietuvos įsipareigojimus kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda po Europos vadovų tarybos susitikimo pernai gruodį.

Nepasitiki, bet pritarė

Kaip minėta, JTM nėra vienintelė finansinė priemonė siekti įgyvendinti Žaliąjį kursą ir iki 2050 m. padaryti Europą klimatui neutralią, kurį pasiūlė Europos Komisija. JTM yra svarbi dalis antradienį pristatyto 10 metų Europos Žaliojo kurso investavimo plano. Šis siekia net 1 trln. eurų, kurie esą bus krapštomi iš daugiamečio ES biudžeto, nacionalinių vyriausybių, Europos investicinio banko, privačių investuotojų ir viešųjų institucijų. Toks Europos Komisijos optimizmas ne visiems kelia pasitikėjimą.

„Mes visiškai pritariame žiediniai ekonomikai, bet mes esame prieš pažadų ir pinigų perdirbimą (kaip perdirbamos šiukšlės – red. past.)“, – politico.eu citavo Johaną Van Overtveldtą, buvusį Belgijos finansų ministrą, o dabar Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininką.

Tiesa, trečiadienį Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos paskelbtam Europos Žaliajam kursui. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai palankiai įvertino ES planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlo teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.). Jie taip pat norėtų nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu Parlamentas ragina sukurti PPO reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Rezoliucija buvo priimta 482 EP nariams balsavus už, 136 prieš ir 95 susilaikius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.3158

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (397)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Pandemija neatbaidė tautiečių nuo darbo užsienyje: ieško ilgalaikių įsidarbinimo galimybių (62)

Įdarbinimo užsienyje agentūrų atstovai sako, kad nors norinčiųjų išvykti į užsienį gretos...

„Novaturas“ su visais keliautojais ketina atsiskaityti iki vasario pabaigos

„ Novaturas “ informuoja, kad su visais keliautojais atsiskaitys iki vasario pabaigos.

„Sodros“ vadovė – apie nedarbo išmokas: blogiausias laikas praeityje (29)

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir...

Balnanosienė: tik 5 proc. subsidijas gavusiųjų papildė bedarbių gretas

Beveik 5 proc. darbuotojų, gavusių valstybės subsidijas dėl prastovų, papildė bedarbių gretas,...

Top naujienos

Nekaltas pasivaikščiojimas pajūriu kaip reikiant paplonins piniginę: už karantino pažeidimą – 500 eurų bauda (336)

Žiemiškais Olando Kepurės vaizdais pasigrožėti panorę ne Klaipėdos rajono savivaldybės...

Į kieno rankas dabar papuolė Navalnas? Šio žmogaus biografijoje – daugybė juodų dėmių (462)

Pernai gruodžio 29 d. buvo paskelbta Rusijos opozicijos politiko paieška. Įsakymą pasirašė...

Praneša apie koronaviruso protrūkius įmonėse ir globos namuose, šeimose užsikrėtė 105 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Valdas Valiukevičius | D+

Šalis, kurią maitina milžiniška vandens arterija: šalia prabangių dangoraižių – kontrabandininkų valdomos džiunglės

Kuo garsi Panama ? Daugelis turbūt atsakys – kanalu. Tačiau čia yra ir viena mistiškiausių...

Artėja metas, kai skiepų nuo koronaviruso užteks visiems, o skaičiai ims kristi: būtent tada kils rizika viską sugadinti (702)

Tikėtina, kad jau balandį arba gegužę skiepytis nuo koronaviruso galės ne tik rizikos grupių...

„Žalgiriui“ pralaimėjęs „Olympiakos“ protestuoja: laukia oficialios Eurolygos pozicijos (58)

Penktadienio vakarą paskutinėmis sekundėmis itin apmaudžiai 79:81 nusileidęs Kauno...

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 1001 užsikrėtęs koronavirusu, mirė 30 žmonių (168)

Per praėjusią parą nustatytų 1001 naujas koronaviruso atvejis Lietuvoje. Remiantis išankstiniais...

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (397)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Ar socialdemokratų atsinaujinimas buvo klaida? (116)

„Siekdamas užkirsti kelią tolimesniam partijos reputacijos visuomenės akyse menkinimui, priėmiau...

Alfas live. Ar transriebalai gali pakenkti mūsų organizmui, kaip juos atpažinti ir mažinti jų vartojimą? (1)

Vis dažniau susirūpiname savo sveikata ir pradedame domėtis, kokį maistą valgome. Visgi, ar...