aA
Europos Komisija trečiadienį ES šalių diplomatams pristatė savo Teisingos pertvarkos mechanizmą (Just Transition Mechanism (JTM), pagal kurį planuoja išdalinti 7,5 mlrd. eurų pereinamajam laikotarpiui įgyvendinant Žaliąjį kursą. Lietuvai per septynerius metus planuojama skirti 97 mln. eurų.
Lietuvai ruošiamasi duoti 97 mln. eurų, tačiau to gali nepakakti: išlaidas skaičiuoja milijardais
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisija – tarsi fokusininkas

Pasak Europos Komisijos, JTM „yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje“. Iš viso numatyta, kad 2021-2027 m. JTM sieks 100 mlrd. eurų, tačiau šiuo metu realiai (t.y. pagal dar nesutartą Daugiametę finansinę perspektyvą) yra tik 7,5 mlrd. eurų.

„Pone Timmermansai (Fransas Timmermansas, Europos Komisijos vicepirmininkas atsakingas už Žaliąjį susitarimą – red. past.), prašau. Mes abu žinome, kad JTM nėra 100 mlrd. eurų, o tik 7,5 mlrd. eurų, – dar antradienį kritikavo Europos Komisijos planus Europarlamento narys Niklasas Nienaßas. – Kai gatvės fokusininkas bando apgauti savo auditoriją tokiu būdu, mes tai vadiname rankų miklumu.“

Strasbūre posėdžiavusiame Europos Parlamente buvo ir daugiau kritikos visam Europos Komisijos Žaliojo kurso investavimo planui, kuriame TJM tėra tik dalis.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Lietuva sieks daugiau?

Vis dėlto trečiadienį Europos Komisija pasidalino su šalimis narėms planais, kaip padalins hipotetiškai turimus 7,5 mlrd. eurų.

Didžiausia ir maksimali suma – 2 mlrd. eurų numatyta Lenkijai, kuri, beje, neprisijungė prie iniciatyvos iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Lenkiją stabdo didelė angliakasybos pramonė ir nuo jos priklausoma energetika. Vokietijai planuojama skirti antrą pagal dydį suma – 877 mln. eurų, Rumunijai – 757 mln. eurų.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Kol kas konkrečių reikalavimų, ką už tuos pinigus šalys turės padaryti, nėra. Aptakiame aprašyme teigiama, kad pinigai skirti spręsti socialines problemas, kurios kils mažinant anglies, skalūnų gavimo, durpių pramonę ar kitą aplinkai taršią veiklą. Be to, norint pasiimti vieną eurą iš JTM, valstybei teks investuoti 1,5 eurus iš jai ES sanglaudos fondų bei kitų šaltinių. T.y. jei Lietuva tikisi gauti visą sumą, jai teks į JTM finansuojamus projektus pačiai investuoti apie 150 mln. eurų.

Lietuva kol kas susipažįsta su pasiūlymu ir oficialiai jo nekomentuoja, bet diplomatinių šaltinių teigimu, šalis sieks išsiderėti daugiau. Viso Lietuvai aplinkosauginių tikslų įgyvendinimas iki 2030 m. gali kainuoti 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų.

„Mūsų tikslai yra pakankamai ambicingi iki 2030 m. (tarpinis laikotarpis – red. past.) Mes ketiname atsinaujinančių energetikos išteklių dalį padidinti iki 45 proc., sumažinti dujų išmetimą 9 proc. nepramoniniame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais“, – apie aplinkosauginius Lietuvos įsipareigojimus kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda po Europos vadovų tarybos susitikimo pernai gruodį.

Nepasitiki, bet pritarė

Kaip minėta, JTM nėra vienintelė finansinė priemonė siekti įgyvendinti Žaliąjį kursą ir iki 2050 m. padaryti Europą klimatui neutralią, kurį pasiūlė Europos Komisija. JTM yra svarbi dalis antradienį pristatyto 10 metų Europos Žaliojo kurso investavimo plano. Šis siekia net 1 trln. eurų, kurie esą bus krapštomi iš daugiamečio ES biudžeto, nacionalinių vyriausybių, Europos investicinio banko, privačių investuotojų ir viešųjų institucijų. Toks Europos Komisijos optimizmas ne visiems kelia pasitikėjimą.

„Mes visiškai pritariame žiediniai ekonomikai, bet mes esame prieš pažadų ir pinigų perdirbimą (kaip perdirbamos šiukšlės – red. past.)“, – politico.eu citavo Johaną Van Overtveldtą, buvusį Belgijos finansų ministrą, o dabar Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininką.

Tiesa, trečiadienį Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos paskelbtam Europos Žaliajam kursui. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai palankiai įvertino ES planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlo teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.). Jie taip pat norėtų nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu Parlamentas ragina sukurti PPO reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Rezoliucija buvo priimta 482 EP nariams balsavus už, 136 prieš ir 95 susilaikius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.3158

Darbdavys ėmėsi neįprastos paskatos: nerūkantiems – daugiau atostogų (66)

Vienos bendrovės, įsikūrusios Svindone, darbuotojams skiriamos papildomos keturios dienos atostogų...

ES, Kinija ir kitos šalys susitarė dėl laikinos prekybos konfliktų nuosprendžių apskundimo sistemos

Europos Sąjunga (ES), Kinija ir dar 15 šalių penktadienį pranešė pasiekusios susitarimą...

Užsitęsus ginčams „Kauno grūdai“ atsisakė statybos planų (5)

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno...

„Bayer“ gali tekti susimokėti iki 10 mlrd. dolerių „Roundup“ byloje (6)

Vokietijos chemijos milžinė „Bayer“ gali būti priversta skirti iki 10 mlrd. JAV dolerių...

„Vaizga“ siekia perimti „Oksetos“ kontrolę

Paleičikų šeimos valdoma degalinių, motelių ir žemės nuomos, transporto paslaugų grupė „...

Top naujienos

Nuo Gintarinės ledi iki Šatrijos Raganos: kaip šiandien gyvena Kazimira Prunskienė (136)

Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko...

Sąmokslo teorija: dėl vaistų ar baruose praleisto laiko galite negauti paskolos (119)

Ar vartojami vaistai arba pomėgis lankytis baruose gali pakenkti asmens kreditingumo vertinimui?...

Kuriozu pažymėtose rungtynėse – Sabonio flirtas su trigubu dubliu ir „Pacers“ viršus (13)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį San Fransiske vykusiose NBA rungtynėse Indianos „Pacers“...

Priešprieša su Nausėda brangiai kainavo Skverneliui: jo reitingas dramatiškai krito žemyn papildyta 8.13 (298)

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi...

Rytų Turkijoje galingas žemės drebėjimas pareikalavo mažiausiai 20 gyvybių (1)

Turkijos rytuose galingas žemės drebėjimas pražudė mažiausiai 20 žmonių, o dar per...

Svaiginančią pergalę žalgiriečiai skyrė sirgaliams: pagaliau galime solidžiai atsidėkoti (7)

„Lyg diena nuo nakties“, – atšovė Edgaras Ulanovas , paprašytas palyginti „Žalgirį“ 11...

Tyrimas atskleidė: varškės sūreliai – velnias angelo kailyje Alfo didysis kulinarinis šou (16)

Esame garsūs ne tik lietuviška juoda rugine duona, bet ir... varškės sūreliais. Kaip tik jų...

Prancūzijoje – jau trys koronaviruso atvejai Kinija į epicentrrą siunčia 450 kariuomenės medikų (47)

Prancūzijoje patvirtinti trys užsikrėtimo nauju koronavirusu , pirmiausiai išplitusiu Kinijoje,...

Savaitgalio pusryčiai – tarsi šventė: kepta avižinė košė su avietėmis (5)

Įvairias košes labai mėgstu: skanu, sotu, sveika ir, žinoma, lėkštėje gražiai atrodo. Tiesa,...

Į gatves sugrįš legendinis automobilis – filmo „Atgal į ateitį“ žvaigždė (2)

Greičiausiai pamenate neįtikėtinai atrodantį „ DeLorean DMC-12s“ automobilį iš filmo „...