aA
Europos Komisija trečiadienį ES šalių diplomatams pristatė savo Teisingos pertvarkos mechanizmą (Just Transition Mechanism (JTM), pagal kurį planuoja išdalinti 7,5 mlrd. eurų pereinamajam laikotarpiui įgyvendinant Žaliąjį kursą. Lietuvai per septynerius metus planuojama skirti 97 mln. eurų.
Lietuvai ruošiamasi duoti 97 mln. eurų, tačiau to gali nepakakti: išlaidas skaičiuoja milijardais
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisija – tarsi fokusininkas

Pasak Europos Komisijos, JTM „yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje“. Iš viso numatyta, kad 2021-2027 m. JTM sieks 100 mlrd. eurų, tačiau šiuo metu realiai (t.y. pagal dar nesutartą Daugiametę finansinę perspektyvą) yra tik 7,5 mlrd. eurų.

„Pone Timmermansai (Fransas Timmermansas, Europos Komisijos vicepirmininkas atsakingas už Žaliąjį susitarimą – red. past.), prašau. Mes abu žinome, kad JTM nėra 100 mlrd. eurų, o tik 7,5 mlrd. eurų, – dar antradienį kritikavo Europos Komisijos planus Europarlamento narys Niklasas Nienaßas. – Kai gatvės fokusininkas bando apgauti savo auditoriją tokiu būdu, mes tai vadiname rankų miklumu.“

Strasbūre posėdžiavusiame Europos Parlamente buvo ir daugiau kritikos visam Europos Komisijos Žaliojo kurso investavimo planui, kuriame TJM tėra tik dalis.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Lietuva sieks daugiau?

Vis dėlto trečiadienį Europos Komisija pasidalino su šalimis narėms planais, kaip padalins hipotetiškai turimus 7,5 mlrd. eurų.

Didžiausia ir maksimali suma – 2 mlrd. eurų numatyta Lenkijai, kuri, beje, neprisijungė prie iniciatyvos iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Lenkiją stabdo didelė angliakasybos pramonė ir nuo jos priklausoma energetika. Vokietijai planuojama skirti antrą pagal dydį suma – 877 mln. eurų, Rumunijai – 757 mln. eurų.

Lietuvai iš JTM turėtų tekti 97 mln. eurų. Tai daugiau nei Latvijai (68 mln. eurų), bet mažiau nei Estijai, kuriai planuojama skirti 128 mln. eurų.

Kol kas konkrečių reikalavimų, ką už tuos pinigus šalys turės padaryti, nėra. Aptakiame aprašyme teigiama, kad pinigai skirti spręsti socialines problemas, kurios kils mažinant anglies, skalūnų gavimo, durpių pramonę ar kitą aplinkai taršią veiklą. Be to, norint pasiimti vieną eurą iš JTM, valstybei teks investuoti 1,5 eurus iš jai ES sanglaudos fondų bei kitų šaltinių. T.y. jei Lietuva tikisi gauti visą sumą, jai teks į JTM finansuojamus projektus pačiai investuoti apie 150 mln. eurų.

Lietuva kol kas susipažįsta su pasiūlymu ir oficialiai jo nekomentuoja, bet diplomatinių šaltinių teigimu, šalis sieks išsiderėti daugiau. Viso Lietuvai aplinkosauginių tikslų įgyvendinimas iki 2030 m. gali kainuoti 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų.

„Mūsų tikslai yra pakankamai ambicingi iki 2030 m. (tarpinis laikotarpis – red. past.) Mes ketiname atsinaujinančių energetikos išteklių dalį padidinti iki 45 proc., sumažinti dujų išmetimą 9 proc. nepramoniniame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais“, – apie aplinkosauginius Lietuvos įsipareigojimus kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda po Europos vadovų tarybos susitikimo pernai gruodį.

Nepasitiki, bet pritarė

Kaip minėta, JTM nėra vienintelė finansinė priemonė siekti įgyvendinti Žaliąjį kursą ir iki 2050 m. padaryti Europą klimatui neutralią, kurį pasiūlė Europos Komisija. JTM yra svarbi dalis antradienį pristatyto 10 metų Europos Žaliojo kurso investavimo plano. Šis siekia net 1 trln. eurų, kurie esą bus krapštomi iš daugiamečio ES biudžeto, nacionalinių vyriausybių, Europos investicinio banko, privačių investuotojų ir viešųjų institucijų. Toks Europos Komisijos optimizmas ne visiems kelia pasitikėjimą.

„Mes visiškai pritariame žiediniai ekonomikai, bet mes esame prieš pažadų ir pinigų perdirbimą (kaip perdirbamos šiukšlės – red. past.)“, – politico.eu citavo Johaną Van Overtveldtą, buvusį Belgijos finansų ministrą, o dabar Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininką.

Tiesa, trečiadienį Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos paskelbtam Europos Žaliajam kursui. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai palankiai įvertino ES planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlo teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.). Jie taip pat norėtų nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu Parlamentas ragina sukurti PPO reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Rezoliucija buvo priimta 482 EP nariams balsavus už, 136 prieš ir 95 susilaikius.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.3158

Nausėda pakvietė į Lietuvą atvykti META kompanijos delegaciją detaliau išnagrinėti investicijų galimybes

Pasaulio ekonomikos forume Davose Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su JAV bendrovės META...

Daugiausia laisvų darbo vietų pirmą šių metų ketvirtį – transporto ir saugojimo bei pramonės įmonėse

Pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems...

Janulevičius: ženkliuką „Made in China“ būtina pakeisti į „Made in Europe“

Europos Sąjunga turėtų dėti kuo didesnes pastangas didindama savo gamybos apimtis bei mažindama...

Vilniaus šilumos tinklai: žalias vanduo mieste ar upėje – nekenksmingas, taip tikrinamas vamzdynų sandarumas

Didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) jau...

Blinkevičiūtė rinką prižiūrinčias tarnybas ragina imtis darbo: kainos kosmose, o jūs – patogiai miegate

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako,...

Top naujienos

Rusijos planams žlugus ryškėja nauji: po trijų karo mėnesių neabejoja – pokyčiai negrįžtami

Beprasmė Rusijos karinės agresija Ukrainoje tęsiasi jau lygiai tris mėnesius. Politikai ir...

Delfi PliusTomas Janonis

Valstybė kapituliavo prieš Jurijaus Borisovo tvirtovę: štai kuo baigėsi kelis metus vykusi kova (16)

Su Rusija siejamo nušalinto prezidento Rolando Pakso bendražygio ir verslininko Jurijaus Borisovo...

Kissingeris: Ukraina turi atiduoti dalį savo žemių Rusijai Podoliakas: jis ir Lietuvą atiduotų (22)

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Henry Kissingeris pareiškė, kad...

Januška įspėja apie galimą klaidą, kurią ištaisyti bus labai sunku: Kremlius tą žino ir stebi (4)

Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška feisbuke...

„Azov“ vadas susisiekė su žmona

Po tris mėnesius trukusios plieno gamyklos „Azovstal“ apgulties į rusų nelaisvę patekę...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Severodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (1)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Ukrainoje nukautas aukšto rango „kadyrovcas“

Per karinius veiksmus Ukrainoje buvo likviduotas dar vienas aukšto rango vadinamasis „kadyrovcas“...

Ar įvyks generalinis remontas „Žalgiryje“?

„Mūsų tikslas, turint tokią komandą ir žiūrint į komplektaciją, yra kovoti dėl Eurolygos...

Orijus Gasanovas išgyveno baisiausią skrydį gyvenime: jo metu mirė žmogus

Žinomas kelionių ekspertas ir televizijos laidų vedėjas Orijus Gasanovas išgyveno baisiausią...

23 m. šiaulietis sukūrė verslą, kuriam nereikia reklamos: tokias paslaugas Lietuvoje mažai kas gali pasiūlyti

Šiaulietis Deividas Bilius dievina motociklus ir benzino kvapą. Vos 23-ejų vaikinas savo aistrą...