Nepaisant geopolitinių grėsmių Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos – geriausias regione.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento.

Apie tai SEB bankas paskelbė per konferenciją „Naujos žaidimo taisyklės: kaip joms pasiruošusios Baltijos šalys?“.

Vyriausias SEB grupės ekonomistas Robertas Bergqvistas iš Švedijos pastebi, kad teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos.

„Žmonės gali daugiau įsigyti, auga perkamoji galia“, - kalbėjo jis.

Paklaustas, kodėl Lietuvai šiemet prognozuojamas sparčiausias ekonomikos augimas, R. Bergqvistas dėstė, kad Lietuvoje matomas stiprus vidinis vartojimas, kuris atsiliepia teigiamai šalies ekonomikai.

„Tai yra pabrėžtina Lietuvos stiprybė“, - kalbėjo iš Švedijos atvykęs ekonomistas.

Be to, jis dėsto, kad maža infliacija toliau gerina Lietuvos namų ūkių padėtį, nors neverta tikėtis, kad vartojimas grįš į prieš krizinius laikus.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir skausminga darbo rinkos problema, kur nepakankama darbo jėgos pasiūla riboja šalies augimo potencialą.

Robertas Bergqvistas
Robertas Bergqvistas
© DELFI / Kiril Čachovskij

SEB grupės ekonomikos ekspertas R. Bergqvistas pastebi, kad nors Rusijos-Ukrainos konfliktas daugiausia iššūkių kelia būtent Baltijos šalims todėl, daugėja palankių euro zonos ūkio augimo veiksnių.

„Be abejonės, Rusijos-Ukrainos konfliktas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis neramina visą pasaulį, tačiau šios šalies sankcijų ir recesijos pasekmes labiausiai junta Baltijos šalys, taip pat Suomija. Mūsų nuomone, nepaisant pasiektų tam tikrų susitarimų Minske, geopolitinė situacija ir toliau išliks įtempta, todėl labai svarbu, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslas toliau nuolat ieškotų alternatyvių rinkų ir verslą vystytų naujomis kryptimis“, − sako R. Bergqvistas.

Tačiau kartu ekonomistas giria Europos centrinio banko (ECB) vykdomą skatinamąją pinigų politiką.

„Tokie teigiami veiksniai, kaip žemos naftos kainos, pasaulio ekonomikos atsigavimo požymiai ir silpnas euras, artimiausiu metu turės teigiamą įtaką ir euro zonai“, − mano R. Bergqvistas.

Lietuvai reikia pasiraitoti rankoves

Šimis aplinkybėmis Baltijos šalims, ir ypač Lietuvai, verta pasidarbuoti tiesiant kelius eksportui. 

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, nors ekonomikos plėtros tempas visose Baltijos šalyse yra panašus, augimo veiksniai gana smarkiai skiriasi. 

Pernai Lietuvoje labiausiai išaugo vidaus investicijos – 8 proc., antroje vietoje buvo namų ūkių vartojimas − 5,6 procento. Latvijoje kiek  netikėtai daugiausiai ūgtelėjo vyriausybės išlaidos, kurios mūsų šalyje keletą pastarųjų metų augo labai nuosaikiai. Kita vertus, visų trijų Baltijos šalių verslui pagrindinis uždavinys ir toliau yra naujų eksporto rinkų paieška.

„Kol kas Baltijos šalių gamintojai tik kerta langą į alternatyvias rinkas, todėl laikinas eksporto ir finansinių rodiklių pablogėjimas visose trijose šalyse yra neišvengiamas. Kita vertus, Rusijos sankcijos Baltijos regiono verslui nėra naujiena, todėl alternatyvių rinkų žvalgybos jau prasidėjo gerokai anksčiau negu kilęs Rusijos-Ukrainos konfliktas“, − sako G. Nausėda.

Naujausios SEB analitikų rengiamos Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgos „Eastern European Outlook“ duomenimis, Estijos eksportas į Rusiją sudaro apie 10 proc., Latvijos − apie 16 proc., Lietuvos − beveik 21 proc. 

SEB ekspertai prognozuoja, kad, visose trijose valstybėse 2015 m. eksportas didės nuosaikiai, o  2016 metais jau galima tikėtis spartesnės eksporto plėtros ir labiau apčiuopiamų alternatyvių rinkų paieškos rezultatų. 

Tam prielaidas sudarys tvirtesnis euro zonos ekonomikos atsigavimas ir atsiversiančios galimybės žengti į naujas rinkas − Tolimuosius Rytus, Lotynų Ameriką, JAV ir kitas.

Darbo užmokestis augs

Gerų naujienų yra ir dirbantiesiems, nepaisant šiemet įvesto euro, Lietuvoje prognozuojamas darbo užmokesčio augimas.

Anot G. Nausėdos, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės toliau, nes dar ne visiškai išnaudotos ir galimybės kelti minimalią mėnesio algą (MMA). 

„Kaip rodo Baltijos šalių MMA pokyčių lyginamoji analizė, Lietuva atsiliko pagal šį rodiklį nuo Latvijos būtent pasaulinės finansų krizės metais, nors politikai ir ekonomistai choru tvirtino, kad mūsų šiaurinė kaimynė nukentėjo dėl krizės kur kas daugiau negu mes“, − pastebi G. Nausėda. 

Anot ekonomisto, tai rodo, kad MMA augimo procesas Lietuvoje buvo dirbtinai pristabdytas ir dėl subjektyvių priežasčių. 

2015 metais yra prielaidų vienkartinį MMA padidinti iki 10 proc., pasiekiant 325−330 eurų.

Anksčiau yra skelbta, kad Lietuvoje MMA planuojama padidinti šiemet vasarą nuo esamų 300 eurų iki 325 eurų, neatskaičius mokesčių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

V. Nakrošis: dialogas sveikintinas, bet nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas (1)

Vyriausybės pastangos tartis su socialiniais partneriais ir derinti skirtingus interesus yra...

Šiaurės Korėja leido savo žmonėms dalyvauti žirgų lenktynių lažybose (3)

Šiaurės Korėjos lažybų entuziastai, kuriems dar visai neseniai už tokią veiklą grėsė...

Ž. Mauricas: nacionalinio susitarimo reikia, bet kitokio (10)

Pirmadienį pasirašytas nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų...

N. Mačiulis: Nacionaliniam susitarimui trūksta politinio palaikymo (12)

Vyriausybės , verslininkų ir profsąjungų nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų...

Gelia dėl nacionalinio susitarimo: tai panašiau į valdžios pasižadėjimą verslui (262)

„Manau, kad verslui pavyko Vyriausybę įstumti į kampą“, – taip apie pirmadienį pasirašytą...

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (138)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (664)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (72)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (8)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (363)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (135)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (138)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (10)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (101)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...