Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, tai žingsnis, kuris iš esmės pakeis pasaulinę politiką stebint ir kontroliuojant įmones, kaip yra skaičiuojami pelno mokesčiai.
Anot R. Šadžiaus, tokią didžiųjų ES šalių iniciatyvą, paskatintą vadinamojo „Panamos popierių“ skandalo, neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) susitikime šią savaitę vienbalsiai palaikė visų ES šalių finansų ministrai.
„Vakar diskusijos metu buvo pristatytas penkių didžiųjų ES šalių kreipimasis, siūlantis labai konkrečią priemonę - šalių mastu sudaryti tikrųjų įmonių savininkų registrus, kurie būtų viešai prieinami, jais keistis su kitomis šalimis ir juos skelbti viešai. Buvo nuostabu žiūrėti kaip per vakar dieną vienos diskusijos metu prie šių penkių šalių prisijungė likusios 23 ES valstybės“, - BNS telefonu iš Amsterdamo šeštadienį sakė R. Šadžius.
Kaip pranešė Finansų ministerija, nacionalinių registrų duomenys taptų prieinami ir kitų šalių mokesčių administratoriams, informacija būtų keičiamasi automatiškai.
Ministro vertinimu, šiuo atveju žengtas labai svarbus žingsnis į priekį, o konkrečius siūlymus įgyvendinat šį projektą Europos Komisija turėtų pateikti „labai operatyviai“.
„Dabar iš esmės bereikia laukti konkrečių teisinių pasiūlymų iš Europos Komisijos, kurie, manau, labai operatyviai atsiras ir priimti atitinkamus sprendimus. Ir po to su šiais sprendimais ES planuoja eiti kaip flagmanas į tarptautinę areną ir per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EPBO) pasitelkiant ir kitus forumus, pavyzdžiui Tarptautinį valiutos fondą, skatinti prie šios iniciatyvos prisijungti ir visas kitas pasaulio valstybes“, - kalbėjo R. Šadžius.
„Europos Komisija dabar turėtų pateikti teisinį pasiūlymą, tikėčiausi šio pasiūlymo jau gegužės 25 dienos ECOFIN'o metu“, - pridūrė ministras. Anot jo, tokiam siūlymui priimti būtų reikalingas visų šalių vienbalsis pritarimas.
„Tai nereiškia, kad jau rytoj įsijungs šie registrai, surinks duomenis ir mes matysime sumokėję simbolinius pinigus Registrų centro duomenų bazėje atsitinkamą informaciją, bet tai pirmas labai svarbus žingsnis, kuris bus negrįžtamas. Tai žingsnis, kuris iš esmės pakeis pasaulinę politiką stebint firmas, kontroliuojat, kaip yra skaičiuojami pelno mokesčiai ir prižiūrint, kad šioje srityje nebūtų agresyviai planuojamos schemos, kurios padėtų ypač didžiosioms korporacijoms, taip pat ir mažesnėms įmonėms, per tarpininkus, per ofšorus išvengti pelno mokesčio mokėjimo tose šalyse, kuriose pelnas buvo uždirbtas“, - teigė finansų ministras.
Anot R. Šadžiaus, ES šalių ministrai vieningai sutarė, kad vadinamasis „Panama popierių“ skandalas „yra tik pretekstas suaktyvinti darbą kovojant su mokesčių vengimu tarptautiniu mąstu“ .
„Eina kalba ne apie paprastą kriminalinį mokesčių slėpimą, bet mokesčių išvengimą naudojantis labai komplikuotomis, kitą sykį savotiškai protingomis mokesčių planavimo schemomis. Mes turime visi kovoti prieš šias schemas, viena šalis ar net ES savo mastu negali šito padaryti. Mes turime EPBO kaip tam tikrų tarptautinių standartų nustatytoją ir tie standartai yra suformuluoti“, - sakė ministras.
Iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ nutekinti dokumentai atskleidė pasaulinį mokesčių slėpimo tinklą. 11,5 mln. duomenų nutekinimas iš šios bendrovės, vadinamasis „Panamos popierių“ skandalas, sukėlė atgarsius visame pasaulyje
Milžinišką nutekintų dokumentų pluoštą iš anoniminio šaltinio įsigijo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, o su žiniasklaidos priemonėmis visame pasaulyje jais pasidalijo Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ).
Nutekinta informacija pagrįstas tyrimas, kuris yra iki šiol didžiausia tokio pobūdžio operacija, atskleidė, kad mokesčių rojuose sąskaitų turėjo 140 politinių lyderių ir kitų svarbių veikėjų, įskaitant vieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimą patikėtinį, Kinijos prezidento Xi Jinpingo šeimos narius, Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Britanijos premjero premjero Davido Camerono velionį tėvą.
Pirmąja politine milijonų dokumentų apie ofšorines sąskaitas paviešinimo auka tapo Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas, kuris buvo priverstas atsistatydinti, kai iš nutekintų įrašų tapo žinoma, kad jis naudojosi ofšorine bendrove, siekdamas nuslėpti didžiules pinigų sumas tuo metu, kai šalies ekonomiką buvo ištikusi krizė.
Pačios savaime ofšorinės bendrovės nėra nelegalios, tačiau jomis gali būti pasinaudoti siekiant plauti pinigus arba išvengti mokestinių prievolių savo šalyse.