Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

„Noriu pabrėžti, kad mūsų šaliai paramos suteikimas Graikijai iš ESM papildomai nieko nekainuos, tad kviečiu politikus nespekuliuoti šia tema ir neklaidinti visuomenės“, – sako ministrą pirmininką pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius.

ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria finansiniais sunkumais. ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų, iš jų panaudota kiek mažiau nei 50 mlrd. eurų. Dabartinio įmokėtojo kapitalo visiškai pakanka padengti likusią maždaug 450 mlrd. eurų ESM skolinimo galimybę. Tuo tarpu įmokėtasis kapitalas skolinant pinigus euro zonos valstybei nėra naudojamas, rašoma pranešime spaudai.

Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM. Lietuva prisijungė prie euro zonos 2015 metų sausio 1 dieną, o ESM nare tapo vasario 3 dieną. Lietuva turi įmokėti 327,2 milijonų eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus, t.y. 65,4 milijonai eurų pamečiui. Pirmoji įmoka buvo pervesta š.m. vasario 11 dieną.

ESM vadovas: Graikijos bankų laukia krachas, jeigu derybos dėl paramos nutrūks

Graikijos bankų sistemos laukia krachas, jeigu derybos tarp Atėnų ir šalies tarptautinių kreditorių dėl trečiosios finansų paramos programos prieis aklavietę. Tokią nuomonę ketvirtadienį išsakė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vadovas Klausas Reglingas.

Nutrūkus deryboms "Graikijos bankų sistemos laukia krachas", įspėja jis.

Jeigu keturi stambiausi ir "sistemiškai svarbiausi bankai" nutrauks savo darbą, tai sukels "pačias rimčiausias pasekmes ne tik Graikijai, bet ir visai euro zonai", cituoja K. Reglingo žodžius interneto laikraštis "Zeit online".

Susitarimas dėl naujosios finansinės paramos Graikijai pagal ESM programą buvo pasiektas Briuselyje pirmadienį euro zonos viršūnių susitikime. Po daugelį valandų trukusių įtemptų derybų su kreditoriais iš Europos Graikijos valdžia sutiko sukurti 50 mlrd. eurų vertės fondą, garantuosiantį trečiosios paramos programos pradžią. Graikija taip pat įsipareigojo skubiai įgyvendinti nemažai griežtų nacionalinės ekonomikos reformų. Mainais Atėnai iš savo partnerių Europoje gavo pažadą pradėti derybas dėl trečiosios paramos programos, kurios bendroji vertė per artimiausius trejus metus sieks 82-86 mlrd. eurų.

W. Schaeuble meta abejonės šešėlį ant susitarimo su Graikija sėkmės

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ketvirtadienį suabejojo, ar Graikijai kada pavyks pasiekti trečiosios finansinės paramos programos. Praėjo vos diena po to, kai Atėnuose parlamentas balsavimu priėmė reformų paketą, kurio griežtos priemonės turėtų padėti pradėti derybas dėl paramos. Apie tai praneša "Reuters".

Pareigūnas teigia pateiksiantis prašymą dėl derybas galėsiančio pradėti balsavimo Vokietijos parlamentui. Jis nurodo, kad reformų priėmimas tapo "svarbiu žingsniu", tačiau bus sunku paversti Graikijos skolą tvaria nenurašant jos dalies. Tokį žingsnį Berlynas vertina kaip nelegalų.

"Dabar derybų metu pamatysime, ar bent yra galimybė pasiekti naują programą turint omenyje nepaprastai išaugusius finansinius Graikijos poreikius", - ketvirtadienį pareigūnas kalbėjo radijui "Deutschlandfunk".

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialistai pirmieji paragino mažinti Graikijos įsiskolinimus, tačiau Vokietija, kurios įnašas į paramą Atėnams laikomas didžiausiu, tokią galimybę atmeta.

W. Schaeuble, būdamas kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos ir aršiai besipriešinančios trečiajam paramos paketui centro dešinės krikščionių demokratų partijos nariu, teigia, kad toks žingsnis nėra suderinamas su naryste bendrosios valiutos zonoje. "Vis dėlto, greičiausiai, tai bus geresnė išeitis Graikijai", - teigia jis.

Griežta Vokietijos pozicija derybose su Atėnais jau kelia kai kurių Europos partnerių nepasitenkinimą. Aršiausiai savo atvirą kritiką kol kas išreiškė Austrijos kancleris Werneris Faymannas. Jis teigia, kad W. Schaeuble požiūris, neva Graikijai būtų geriau palikus euro zoną, yra "visiškai neteisingas".

"Finansų ministras W. Schaeuble kuria įspūdį, kad mums bus geriau, jeigu Graikija paliktų piniginę sąjungą, galbūt tokiu atveju mums tektų sumokėti mažiau, - V. Feimanas kalbėjo duodamas interviu Austrijos laikraščiui "Der Standard". - Manau, kad tai visiškai neteisinga. Tai neteisinga moraliai, tai taptų puvimo proceso pradžia (...) Vokietija ėmėsi vadovaujančio vaidmens čia, Europoje, ir šiuo atveju jis nėra teigiamas".

Investuotojai teigiamai sutinka Graikijos reformų patvirtinimą

Ketvirtadienį euro zonos akcijų vertė padidėjo, o obligacijų pajamingumas nukrito, nes investuotojai teigiamai sutiko Graikijos parlamento balsavimu patvirtintą finansinės pagalbos planą. Be to, JAV dolerio vertė pakilo aukščiausiai per pastarąsias šešias savaites, nes savo pranešimu Federalinio atsargų banko pirmininkė Džaneta Jelen (Janet Yellen) sustiprino lūkesčius, kad JAV dar šiais metais bus didinamos palūkanų normos. Apie tai praneša "Reuters".

Atsigavimo nuotaikos dominavo visose Europos rinkose prieš ketvirtadienį rengiamą Europos centrinio banko (EBC) kasmėnesinį valdybos susitikimą. Graikijos pritarimas skausmingoms priemonėms kiek sumažina tikimybę Atėnams palikti euro zoną.

Pirmaujančių Europos akcijų "FTSEurofirst 300" indeksas pakilo 1 proc. ir pasiekė aukščiausius per pastarąsias šešias savaites 1602 punktus. Ir toliau didėja akcijų vertė visose Azijos akcijų rinkose, o Ispanijos obligacijų pajamingumas smuko iki žemiausio lygio per pastarąsias šešias savaites.

Tiesa, manoma, kad palengvėjimas gali būti laikinas. Politinis klimatas Graikijoje trapus, vis dar neaišku, ar patvirtintos priemonės bus įgyvendintos, be to, Tarptautinio valiutos fondo pareigūnai šią savaitę pareiškė, kad Graikijos skola yra netvari. Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras ketvirtadienį pakartojo savo požiūrį, kad laikinas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra gera mintis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (289)