Dabar A. Poullainas gali konstatuoti, kad Lietuvoje sėkmingai įsikūrė ir dirba šeštus metus, sukūrė šeimą. Prancūzijoje finansų magistru tapęs vyras Vilniuje eina prekybos drabužiais bendrovės „PHB Group“ vykdomojo direktoriaus pareigas. Be to, jis yra užsieniečių klubo „InterNations“ atstovas Vilniuje.
„Man visada buvo įdomi Rytų Europos istorija, norėjau šį regioną pamatyti savo akimis, todėl po studijų atskridau į Lietuvą ir tris mėnesius gyvenau Kaune. Pamenu, atėjau Kaune į Darbo biržą ir pasakiau, kad esu užsienietis ir ieškau darbo Lietuvoje, norėčiau dirbti finansų srityje. Manęs paklausė, ar kalbu lietuviškai, tuo metu kalbos dar nesimokiau, tad man pasiūlė grįžti į savo šalį, nes užsieniečiams darbo pasiūlymų nėra“, - pasakojo pašnekovas.
Jis nusprendė persikelti į Vilnių, ėmė mokytis lietuvių kalbos ir po pusmečio jau galėjo kalbėti ir suprasti lietuviškai, rado darbą, susipažino su kitais prancūzais.
„Lietuva – puiki, švari šalis, žmonės yra geri, profesionalūs, beveik visi kalba angliškai ir antra užsienio kalba. Man patinka, kad miestuose daug jaunimo, sparčiai vyksta inovacijos, gerėja infrastruktūra. Matau daug pokyčių ne tik paslaugų ir prekių sektoriuje, bet ir žmonių mentalitete, čia atvykau 2007 m. Dabar Lietuvoje jau veikia „Barclays“, „Western Union“ ir, manau, surasti darbą užsieniečiui yra lengviau“, - sako pašnekovas.
Patinka gyvenimo kokybė
Lietuvoje gyvenantis prancūzas sako, kad gyvenimo kokybė Vilniuje yra labai aukšta, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad tai lemia ir jo atlyginimas.
„Kalbant apie atlyginimą, Lietuvoje dirbu gal ne su 100 procentu prancūzišku atlyginimu, bet jo man pakanka, - lakoniškai kalbėjo jis. - Jeigu nori nueiti į operą, kino teatrą, vykti su šeima apsipirkti, pinigų proporcingai užtenka, o infrastruktūra yra kokybiška ir graži. Tiesa, (vidutiniai – DELFI) atlyginimai Lietuvoje yra palyginti maži, sutinku, kad tai yra problema. Mokantis Lietuvoje verta galvoti, kur norėtum dirbti, nes gaudamas 2,5 tūkst. Lt į rankas neprasigyvensi. Jų pakanka, norint gyventi vienam, bet nepakanka planuoti šeimai. Iš čia ir kyla emigracijos problemos.“
Pašnekovo nuomone, jaunimui gyvenimo sąlygas Lietuvoje galima pagerinti priėmus kelis sprendimus, pavyzdžiui, sukūrus sąlygas lengviau įsigyti būstą.
„Reikia galvoti, kaip paskatinti jaunus žmones pasilikti Lietuvoje. Jei nėra galimybių didinti algas, gal galima juos skatinti kitaip. Pavyzdžiui, kaip jaunas žmogus, kuris nuomoja butą, gali susitaupyti 20 proc. pradiniam įnašui už būstą, jei jis tuo pat metu dar ir nuomojasi butą ar kambarį? Prancūzijoje mes turime lengvatinių būsto įsigijimo schemų“, - siūlo A. Poullainas.
Be to, jis mano, kad naudos duotų ir „Sodros“ mokesčio lubos, nes dideli mokesčiai sulaiko darbdavius nuo gerai apmokamų darbo vietų kūrimo. Atitinkamai, daugiau perspektyvių darbo vietų rastų ir jaunimas.
„Pirmiausia, mano draugai lietuviai sakydavo: gal tu durnas, mes visi išvažiuojame, kodėl tu čia nori gyventi. Dabar jie galvoja, kad aš padariau teisingai, nes ir jie susirado gerus darbus, sukūrė šeimas, neblogai uždirba, skrenda į užsienį atostogauti. Jei nori gerai gyventi, reikia ir daug mokytis, ir daug dirbti. Jei nori gyventi iš pašalpos, gal tada tikrai verta išvykti kitur“, - kalbėjo A. Poullainas.
Yra antru prancūzu įmonėje
„Nuotaika gera, net kai dienos būna sunkesnės. O kai grįžtu į Prancūziją, einu gatve ar lipu į metro Paryžiuje, man susidaro įspūdis, kad visi liūdni, tik maigo telefonus ir kalba apie krizę“, - sako užsienietis.
Be to, jis sako, kad lietuviai linkę padėti.
„Neseniai vykau į Milioniškes, kaimą netoli Varėnos, mašina įklimpo į smėlį pusiaukelėje, išlipau ir pradėjau eiti. Paprašiau sutiktų žmonių pagalbos, jie iškart atvažiavo su sunkvežimiu ir ištraukė mano mašiną. Norėjau jiems atsilyginti, duoti pinigų, bet žmonės atsisakė ir man paaiškino: esu užsienietis Milioniškėse, reikia padėti. Jaučiuosi Lietuvoje labai gerai priimtas“, - apibendrino pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje užsieniečius vienijančios organizacijos duomenimis, gerai čia jaučiasi ir kiti atvykę užsieniečiai.
„Mūsų organizacijoje užsieniečių yra beveik iš visų Europos šalių, JAV, Kanados, taip pat Afrikos. Dalis atvykėlių – pensininkai, kurie čia nusprendė grįžti dėl turimų šaknų ir oriai nugyventi senatvę. Dažniausiai užsieniečiai nusiteikę pozityviai, yra radę darbo Lietuvoje, o susitikimus ateina pabendrauti arba ieškoti pagalbos, jeigu susiduria su problemomis“, - teigė A. Poullainas.
Paklaustas, kaip užsieniečiams sekasi rasti darbą Lietuvoje, jis sako pastebėjęs, kad retu atveju dėl darbo tariamasi iš anksto, kur kas dažnesnis atvejis – atvykti gyventi į Lietuvą ir čia ieškoti darbo.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko 22 tūkst. imigrantų. Kasmet jų palaipsniui atvyksta daugiau: 2012 m. - 19,8 tūkst., 2011 m. - 15,7 tūkst., 2010 m. - 5,2 tūkst.
