Europos Komisija informuoja, kad didžioji dalis šalių narių neįgyvendino ES tikslo kasmet atskirai surinkti ir tinkamai apdoroti bent 65 proc. elektros ir elektronikos įrangos, pateiktos rinkai toje šalyje per trejus pastaruosius metus, vidutinio svorio.
Tikslus pasiekti trukdo gyventojų sąmoningumo trūkumas
ES reikalavimas – kasmet surinkti 65 proc. elektros ir elektronikos įrangos atliekų – Lietuvai taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. Šiuo metu šalyje jų surenkama apie 50 proc.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas Delfi organizuojamoje konferencijoje „Tvarumo kursas“ sako, kad Lietuvai ES keliamų tikslų įgyvendinti nepavyksta dėl įvairių priežasčių. Vis dėlto kaip vieną iš pagrindinių tokią situaciją lemiančių veiksnių pirmiausia jis įvardija gyventojų sąmoningumo trūkumą ir jų neatsakingą elgesį.
„Visuomenės sąmoningumo lygį arba vartotojų elgesį galime apibūdinti paprastu principu: nauji daiktai – seni santykiai. Mes vis dar esame linkę kaupti – įsigiję naujų daiktų, neatsisakome senų“, – teigia L. Ivanauskas.
„Tai labai aiškiai rodo ir EPA atlikti tyrimai. 74 proc. gyventojų, įsigiję naują mobilų į telefoną, seno neatsisako. 15 proc. žmonių turi keturis ir daugiau nenaudojimų mobiliųjų telefonų. Apie 50 proc. gyventojų namuose turi vieną arba du nenaudojimus kompiuterius. Apskritai, elektronika yra linkusi gyventi, kaip mes sakome, antrą gyvenimą sodybose, kaimuose, pas senelius, sandėliukuose, stalčiuose. Tai yra didelė problema“, – priduria jis.
„ES atlikti tyrimai rodo, kad Bendrijoje vienam namų ūkiui yra priskiriamas eksploatavimas maždaug 74 elektronikos vienetų, iš kurių 17 yra visiškai nenaudojami. Tai didelis skaičius. Tokių elektronikos prietaisų gyventojai neatsisako, nepaisydami to, kad yra skatinamas antrinis panaudojimas, taisymas ir kt.“, – sako EPA vadovas.
Viena iš opiausių problemų – nelegalus elektronikos atliekų tvarkymo rinka
Kaip antrą priežastį, lemiančią nepakankamą elektronikos atliekų surinkimą, L. Ivanauskas įvardija – nelegalią elektronikos atliekų tvarkymo rinką.
„Labai didelė elektronikos atliekų dalis yra surenkama nelegalių tvarkytojų, kurie išima iš elektronikos prietaisų, arba elektronikos atliekų vertingas dalis ir išmeta likusias. Dideli elektronikos atliekų kiekiai ištirpsta metalo supirktuvėse“, – sako jis.
„EPA atliko tyrimą. Į dešimt šaldytuvų įmontavome sekimo prietaisus ir juos atidavėme nelegaliai rinkoje veikiantiems atliekų surinkėjams. Tyrimas parodė, kad šeši šaldytuvai iš dešimties tiesiog ištirpo kažkur pakeliui, nors jie turėjo būti nuvežti licencijuotiems atliekų tvarkytojams“, – pasakoja pašnekovas.
EPA vadovas taip pat pažymi, kad problemos, susijusios su nelegalia elektronikos atliekų tvarkymo rinka, yra didžiulės, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
„Italijoje 2019 ir 2022 m. buvo atliktas įdomus tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad surinkėjams ir tvarkytojams atiduotos elektronikos atliekos pasiekė Senegalą, Maroką, Egiptą ir kitas šalis. Iš 262 atiduotų elektronikos vienetų, 64 ištirpo būtent pas nelegalius tvarkytojus. Problema ta, kad jie pasiima vertingas dalis ir įprastai išmeta tai, kas liko. Dėl to turime labai didelę šiukšlinimo problemą, su kuria susiduria ir EPA – 2021 m. finansavome 700 tonų nepilnos komplektacijos elektronikos atliekų sutvarkymą“, – teigia specialistas.
„Problemų yra daug ir valstybės, ir ES mastu. Mes nesame vieninteliai“, – apibendrina L. Ivanauskas.
Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūra – puikiai išvystyta
L. Ivanauskas taip pat pažymi, kad pati EPA prekybos centruose ar kitose viešose vietose yra įrengusi apie 2000 surinkimo taškų, į kuriuos galima atnešti nenaudojimą elektroniką, baterijas, dujošvyčius, lempas, akumuliatorius ir kt. Elektronikos atliekas galima pristatyti ir į regioninius atliekų tvarkymo centrus, su kuriais EPA bendradarbiauja.
Anot jo, taip pat galima kreiptis į EPA dėl visiškai nemokamo elektronikos atliekų išvežimo.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai kažkodėl dažnai yra pasiruošę sumokėti, o ne pasinaudoti nemokama galimybe išvežti elektronikos atliekas. Tokiais atvejais elektronika vėlgi pakliūna, neaišku kur ir kam“, – sako EPA vadovas.
„Elektronikos atliekų surinkimo tinklas arba pati infrastruktūra yra puikiai išvystyta. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. respondentų žino, kaip teisingai atsikratyti elektronikos atliekomis. Tad mes skatiname elgtis atsakingai, atsižvelgti į savo ir vaikų sveikatą, aplinką“, – pabrėžia pašnekovas.
L. Ivanauskas taip pat akcentuoja, kad netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos daro didelę žalą tiek žmonėms, tiek aplinkai.
„Elektronikos atliekos yra randamos pamiškėse, šalia ežerų. Be to, jos, netinkamai tvarkomos, gali užteršti dirvožemį, sunkieji metalai – švinas, kadmis – gali patekti į gruntinius vandenį. Žala – didžiulė tiek aplinkai, tiek mūsų sveikatai“, – sako jis.
Gyventojams ES bus suteiktos palankesnės sąlygos taisyti daiktus
Prie elektronikos atliekų surinkimo, kartu ir perdirbimo tikslų įgyvendinimo, ekspertų teigimu, prisidės ES šiais metais priimta Teisės į remontą direktyva. Pagal ją nuo 2026 m. rugpjūčio, turėtų atsirasti galimybė vartotojams reikalauti sugedusį daiktą taisyti net ir tuomet, kai garantija jau pasibaigusi.
Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ partneris, EPA teisininkas Paulius Čelkis sako, kad ši nauja direktyva pirmiausia nurodo, kad jei vartotojas norės taisyti sugedusi daiktą, jis galės prasitęsti garantinį terminą.
„Antra, direktyvoje taip pat nurodoma, kad gamintojas, suteikdamas tokį pasirinkimą, sieks kurti tvaresnį gaminį – kad jis kuo ilgiau tarnautų ir kuo mažiau reikėtų jį taisyti. Be to, ES mastu bus skelbiama speciali tvarkytojų domenų bazė, tai reiškia, kad bus galima lengvai surasti, kur sutaisyti nebeveikiantį arba netinkamai veikiantį gaminį. Taip pat gamintojai privalės užtikrinti ir atsarginių dalių pateikimą tvarkytojams“, – vardija P. Čelkis.
„Visa tai skatins naudoti gaminį kuo ilgiau ir būti tvaresniu“, – apibendrina jis.
L. Ivanauskas priduria, kad direktyva tai pat įpareigoja ES nares įgyvendinti bent vieną priemonę, kuri skatintų taisyti daiktus, o ne įsigyti naujus.
„ES institucijos supranta ir mes turėtume suprasti, kad užtenka kliautis vien tik žmonių sąmoningumu, turi atsirasti tiesioginis skatinimas.Tai gali būti, pavyzdžiui, kuponai. Beje, EPA akcijos „Keisk telefoną į kino kuponą“ metu per vieną mėnesį buvo surinkta 5500 nenaudojimų mobiliųjų telefonų“, – pavyzdį pateikia jis.
Aplinkos ministerija ragina gyventojus būti budrius
Svarbu elektronikos atliekas ne tik atpažinti ir tinkamai rūšiuoti, bet ir atiduoti tik leidimus šiai veiklai turintiems atliekų tvarkytojams, kad josnebūtų ardomos tam neskirtose vietose, savo interneto svetainėje informuoja Aplinkos ministerija.
Pasitaiko atvejų, kad atliekų surinkėjai, atvykstantys į namus paimti elektronikos įrangos atliekų, dirba nelegaliai. Gyventojai perduodami atliekas privalo prašyti atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, pavyzdžiui, atliekų perdavimo–priėmimo akto, atliekų vežimo lydraščio arba įmonės pažymėjimo. Tai leis įsitikinti, kad atliekos bus tvarkomos tinkamai.
Buitinės technikos ir elektronikos atliekas galima nunešti į bet kurią elektronikos prietaisais ir įranga prekiaujančią vietą, jei tos atliekos yra tokios pačios paskirties, kaip prekybos vietoje parduodami gaminiai. Elektroniką, kurios išoriniai matmenys mažesni nei 20 cm, galima palikti didesniuose prekybos centruose esančiose surinkimo dėžėse. Gyventojai elektronikos įrangos atliekas gali priduoti nemokamai didelių gabaritų atliekų surinkimo aištelėse ar pristatyti į specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas, elektronikos atliekų priėmimo vietas.
Buitinę techniką ar kitą nebenaudojamą elektroniką galima atiduoti ir elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Jeigu jos turi rinkos vertę, už jas dar ir bus sumokėta.
ELTA primena, kad nuo 2024 m. sausio gyventojams yra kur kas paprasčiau atsikratyti elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, nemokamai išsikviestus į namus šias išvežimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovus.
Apie galimybę pasinaudoti nemokama atliekų išvežimo paslauga, nurodant tokios paslaugos teikimo telefono numerį, elektros ir elektroninės įrangos pirkėjus turi informuoti įrangos gamintojai ir importuotojai prekybos ir atliekų surinkimo vietose.