„Šiandien pasiekiame reikšmingą „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo žingsnį – teikiame pirmąjį mokėjimo prašymą 565 mln. eurų sumai. Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia šiek tiek daugiau laiko.
Džiaugiuosi, jog per pirmuosius „Naujos kartos Lietuva“ plano metus įgyvendinome pusę reforminių veiksmų ir užtikrintai judame pirmyn. Tai tvirtas pamatas tolesnėms investicijoms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą ateities sukrėtimams, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tuo pačiu, atliepiant dabarties iššūkius, rengiamas plano papildymas investicijomis, kurios bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą, pažymima pranešime.
Plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai, kartu su Europos Komisijos ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už pirmuosius 33 rodiklius.
Keletas „Naujos kartos Lietuva“ plano pasiekimų pavyzdžių:
AEI plėtra – didesniam energetiniam saugumui
„Naujos kartos Lietuva“ plano rezultatus atspindi įgyvendinti reforminiai veiksmai ir investicijos į strategines valstybei sritis. Lietuvai vis tvirčiau žengiant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) link, priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus tiek gyventojams, tiek verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti švarią bei atsinaujinančią energiją.
Siekiant transporto sektoriaus pertvarkos, susijusios su klimato kaitos mažinimo tikslais, startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje.
Taip pat pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema www.eismoinfo.lt platformoje, kurioje vairuotojai gali rasti išsamią informaciją apie šalyje veikiančias elektromobilių įkrovimo stoteles, jų darbo valandas, užimtumą ir kt.
Socialinės atskirties mažinimas
Vienas iš socialinės srities pasiekimų – įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas, pagal kurį daugiau nei 220 tūkst. vienišų, negalią turinčių ir pagyvenusių asmenų yra mokama papildoma 32 eurų per mėnesį išmoka.
Įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai. Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai sudarys sąlygas augant ekonomikai turėti spartesnį nei iki šiol pensijų augimą.
Mažinant socialinę atskirtį, gerinant žmonių kasdienį gyvenimą ypač svarbu, kad vienodos galimybės gauti kokybiškas socialines paslaugas būtų prieinamos visiems: ir gyvenantiems kaimuose, ir miesteliuose, ir didmiesčiuose. Todėl buvo patvirtinti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
Švietimo kokybė regionuose, mokslo ir inovacijų ekonomikos skatinimas
Siekiant užtikrinti kuo aukštesnę švietimo kokybę regionuose sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą. 57-os savivaldybės aktyviai įsitraukė į „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo, kurio tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams, kūrimą.
Siekdami auginti verslą, kuris kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, unikalius, inovatyvius produktus ir paslaugas, spartinti inovacijų ir mokslo sektorių, verslų plėtrą, buvo optimizuotas šias veiklas koordinuojančių įstaigų tinklas ir veiklą pradėjo vieningos Inovacijų agentūra bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūra.
Pažangios priemonės kovai su šešėliu
Siekiant kovoti su šešėline ekonomika įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, taip užtikrinant, jog būtų sumokami mokesčiai už įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius.
Taip pat remiantis atlikta analize, priimti teisės aktai, kuriais įvedamas mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai rizikinguose ekonomikos sektoriuose ar atskiroms sandorio rūšims.
Skaitmenizacija
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos.
Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.
