aA
2016 metų rugpjūčio 29 diena tapo istorine – investuotojai pirmą kartą nusipirko Lietuvos obligacijų, už kurias turės primokėti. Tačiau Finansų ministerija kol kas nenusiteikusi šiek tiek surizikuoti ir pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pirmadienį Vyriausybės vertybinių popierių aukcione išplatinta 20 mln. eurų 3 metų trukmės obligacijų. Vidutinis jų pelningumas sudarė -0,055 proc.

Tai reiškia, kad vieną šios emisijos vertybinį popierių investuotojai įsigijo už vidutiniškai 100,15 euro, o išpirkimo metu atgaus 100 eurų.

Kaip DELFI teigė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas, šis faktas rodo, kad Lietuva šiuo metu yra viena patikimiausių valstybių pasaulyje.

„Tai visiškai skirtingas paveikslėlis nei tas, kurį turėjome prieš 6 ar 7 metus. Tikrai galime tuo džiaugtis ir suvokti, kad ateityje administruoti mūsų skolas kainuos gerokai pigiau. Neigiamos palūkanos reiškia, kad realiai mums primoka už tai, kad Lietuva pasaugo pinigus“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat prognozavo, kad tai nepaskutinis kartas, kai Lietuvai pavyko pasiskolinti už neigiamas palūkanas.

Siūlo didinti skolą

Rugpjūčio pradžioje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė komentarą, kuriame paragino Lietuvos skolą padidinti 7 mlrd. eurų.

„Šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 proc.“ – teigė jis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ekonomistas priminė, kad per ateinančius 5 metus Lietuvos Vyriausybė turės pasiskolinti beveik 7 mlrd. eurų tam, kad išpirktų 2010–2013 metais išleistas euroobligacijas. Vidutinė šių obligacijų metinė palūkanų norma – šiek tiek daugiau nei 6 proc. Vien šių skolų aptarnavimas – palūkanų mokėjimas – Lietuvai per metus kainuoja daugiau nei 400 mln. eurų per metus.

N. Mačiulis teigė, jog refinansavus brangias per ir po krizės gautas paskolas už dešimt kartų mažesnes palūkanas, Vyriausybė net be ekonomikos augimo, didesnių mokesčių ar geresnio jų administravimo galės valstybės biudžeto išlaidas padidinti beveik 400 mln. eurų.

„Šių lėšų pilnai užtektų tam, kad, pavyzdžiui, Lietuvos išlaidos gynybai pasiektų 2 proc. BVP arba tam, kad viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimas beveik padvigubėtų“, – pabrėžė jis.

Veikti reikia dabar

Naujausioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) savo palūkanų normas padidins 2018 metais.

„Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai pasvarstyti galimybę jau dabar pasiskolinti visą sumą, kurios per ateinančius 5 metus reikės brangioms paskoloms grąžinti“, – komentare nurodė N. Mačiulis.

Lietuva kol kas nedrįsta pasinaudoti unikalia galimybe
© N. Mačiulio grafikas

„Eurostat“ duomenimis, 2015 metais Lietuvos skola sudarė 42,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Pasiskolinus dar 7 mlrd. eurų skola padidėtų beveik iki 60 proc. BVP. Skamba baisiai, tačiau tuo pat metu ir tokia pačia suma išaugtų ir likvidus Lietuvos finansinis turtas. Bendroji skola išaugtų, bet grynoji išliktų nepasikeitusi. Pavyzdžiui, Japonijos bendroji skola siekia 250 proc. BVP ir yra didžiausia pasaulyje, tačiau investuotojams nerimo nekelia. Viena iš tokio vertinimo priežasčių yra tai, kad Japonijos vyriausybė turi daug finansinio turto, o dėl to jos grynoji skola yra dvigubai mažesnė – apie 130 proc. BVP“, – teigė N. Mačiulis.

DELFI primena, kad 60 proc. nuo BVP yra Europos Komisijos fiskalinės drausmės taisyklėse nurodyta riba.

Didžiąją dalį – 4,5 mlrd. eurų vertės – obligacijų Lietuvai reikės išsipirkti 2020–2022 metais. Todėl kyla klausimas, ką Vyriausybė su naujai pasiskolintais pinigais turėtų daryti iki tol.

N. Mačiulis siūlo šiuo pinigus, nedidinant biudžeto deficito, nepažeidžiant įstatymų ir tarptautinių susitarimų, „priparkuoti“.

„Pavyzdžiui, galbūt yra poreikis suteikti daugiau ir pigesnių paskolų studijoms ar praplėsti „Invegos“ veiklą? Kitaip sakant, laikinai didesnė bendroji valstybės skola būtų ne tik valstybės finansų valdymo optimizavimas, mažinantis išlaidas palūkanoms, bet ir galėtų sukurti šalutinių naudų“, – teigė ekonomistas.

Ministrės neįtikino

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė skeptiškai įvertino N. Mačiulio pasiūlymus.

„Pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose (nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai), už lėšų saugojimą mokėtumėm nemažas sumas – tokį veiksmą vadinčiau neatsakingu skolinimusi ir neūkišku požiūriu į valstybės finansų valdymą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama ji.

Rasa Budbergytė
Rasa Budbergytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Finansų ministerija nurodė, kad dėl išankstinio vertybinių popierių išpirkimo valstybės skola padidėtų apie 2,6 proc. BVP, o tik skolinantis ir neišperkant jų anksčiau laiko – apie 12 proc. BVP.

„Todėl įvertinusi tikėtiną naudą ir pasvėrusi galimus nuostolius, Finansų ministerija kol kas nėra nusprendusi skolintis į ateitį“, – teigiama pranešime.

Ministrės patarėjas Remigijus Bielinskas antradienį DELFI sakė, kad R. Budbergytės pozicija po naujausio aukciono, kai obligacijos buvo parduotos su neigiamomis palūkanomis, nepasikeitė.

Riziką kelia politikai

M. Dubnikovas sutiko su N. Mačiuliu, kad šiuo metu valstybei skolintis pinigus yra patrauklu.

„Valstybė galėtų tai daryti, tačiau viena didžiulė blogybė galėtų įvykti. Jei Finansų ministerija nuspręstų „priparkuoti“ pinigus ir skolintis, labai didelė rizika, kad politikai matydami dideles ir laisvas pinigų sumas, sugalvotų jas išleisti“, – DELFI sakė jis.

Jis įspėjo, kad niekas nežino, kokios palūkanos bus po 10 metų, kad reikėtų perfinansuoti dabar pasiskolintas lėšas.

„Tai būtų labai rizikinga, ypač valstybėje, kur yra kolektyvinis valdymas, – svarstė M. Dubnikovas. – Įmonės taip daro, bet valstybei tai būtų rizikinga daryti. Atėjus perfinansavimo laikotarpiui mes susidurtume su problema.“

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Tomas Vinickas

Pašnekovas teigė, kad dabar svarbiausias Finansų ministerijai keliamas uždavinys yra subalansuotas biudžetas.

„Padarytume tai pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo, o jau tada galėtume kalbėti apie skolinimąsi ir didesnes valstybės išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Pagal dabartines tendencijas, Finansų ministerijai turėtų pavykti tai padaryti. Pirmadienį pristatydamas „Swedbank“ ekonomikos apžvalgą N. Mačiulis žurnalistams sakė, kad kitąmet gali pavykti pasiekti ir perteklinį biudžetą.

„Subalansuoti valstybės finansai yra proga pasidžiaugti ir atšvęsti, bet iš jų nauda dabar daug mažesnė, nes Lietuvos skolinimosi kaina yra tokia maža“, – komentavo jis.

Prašo politikų pagalbos

Apie didesnį vyriausybių vaidmenį siekiant paskatinti po finansų krizės vis dar labai lėtai augančias ekonomikas šią savaitę prabilo ir JAV Džekson Hole susitikę centrinių bankų vadovai.

Pasibaigus kasmetinei konferencijai ECB, Federalinės rezervų sistemos ir Japonijos banko atstovai kreipėsi į vyriausybes, tikėdamiesi rimtų reformų, informuoja „Reuters“.

Atsižvelgdami į vangų augimą, žemą infliaciją bei žemas palūkanų normas, jie pareiškė, kad ekonomikos palaikymo priemonės per monetarinį-kreditinį skatinimą gali neduoti norimų rezultatų, jeigu šalių lyderiai neįsikiš ir nesiims ryžtingesnių veiksmų.

„Nuo 2007 metų mes stebime nebrandžias ir neryžtingas struktūrines reformas“, – sakė ECB vykdomojo komiteto narys Benoit Coeure.

JAV federalinio atsargų banko pirmininkė Janet Yellen baigiamąją savo pasisakymo dalį skyrė fiskalinėms ir struktūrinėms priemonėms, kurios, jos nuomone, turėtų padėti ekonomikai.

Tuo metu konferencijos pranešimą skaitęs Nobelio premijos laureatas Christopheris A. Simsas tvirtino, kad išsivysčiusios valstybės nuo pat krizės pradžios centrinių bankų pastangomis remiasi per daug.

„Kol įstatymų leidėjai galvos, kad ši problema skirta ne jiems, tol nieko nebus padaryta“, – jį cituoja „The New York Times“.

Ch. A. Simsas yra vienas didėjančio rato ekspertų, kurie teigia, kad eksperimentas, kai privatus vartojimas skatinamas žemomis palūkanų normomis, bet vyriausybės laikosi palyginti griežtos taupymo politikos, yra pasiekęs savo ribas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Muskas: „Tesla“ pristatys naujai užsakytus „Model 3“ iki metų pabaigos (1)

„ Tesla “ bandant užsitikrinti mokesčių lengvatas, elektrinių automobilių gamintojo...

Nepaisant „Brexit“ susitarimo, „Aston Martin“ ruošiasi blogiausiam scenarijui

„Brexit“ susitarimas tarp Didžiosios Britanijos ir ES yra „pakankamai geras“, teigia „...

Įteikti projekto „Kryptis Lietuva“ apdovanojimai (2)

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko iškilmingas Vyriausybės kanceliarijos...

JAV akcijų rinka nusidažė raudonai (1)

Pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesiją pradeda smukimu.

Seime – dujų rinkos liberalizavimo pataisos (4)

Seimas pradeda diskusijas, kaip paskatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir padidinti dujų...

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (196)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (137)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (1)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (24)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (18)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (13)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule „Budočnost“ rekordas (8)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (98)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Trileris Zagrebe baigėsi kroatų triumfu – ispanus įveikė per teisėjo pridėtą laiką

UEFA Tautų lygos pagrindinis mačas ketvirtadienį vyko Zagrebe, kur pasaulio vicečempionai...

Stiliaus tragedija: į karališkosios šeimos puotą atvyko su permatoma suknele ir be liemenėlės (36)

Praėjusią naktį vykusios princo Charleso 70-ojo gimtadienio iškilmės neabejotinai tapo vienu...