Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rusijos siekė 6,46 mlrd. eurų ir partnerių sąraše buvo didžiausia. Lietuvos eksportas sudarė 3,83 mlrd. eurų, importas – 2,63 mlrd. eurų.
Tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo tik 304 mln. eurų. Kaip pastebi komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, panašios tendencijos išliko ir per 11 praėjusių metų mėnesių.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją užėmė tik 17 vietą tarp didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Čia kalbant apie prekes, kurias gamina Lietuvos pramonė ir jas eksportuoja.
Tiesioginis nuostolis Lietuvai dėl Rusijos-Ukrainos karo ar santykių su Rusija paaštrėjimo, bus tikrai labai nedidelis. Viena iš priežasčių yra tai, kad mes realiai Rusijai neturime ką pasiūlyti. Mūsų eksportuotojai beveik negamina galutinio vartojimo prekių. Mūsų pramonė gamina tarpinio vartojimo produktus, tai įvairūs komponentai – tie dalykai Rusijos vartotojams nereikalingi.
Bet kalbant apie reeksportą, taip, per 11 praėjusių metų mėnesių Rusija užėmė pirmą vietą Lietuvos reeksporto rinkų struktūroje. Tai reiškia, kad per Lietuvą į Rusiją važiuoja daug prekių, kurios neturi nieko bendro su Lietuvos gamintojais. Tačiau jos turi daug bendro su įmonėmis, kurios tuos gaminius transportuoja, tai logistikos bendrovės, vežėjai.
Dėl konflikto daugiausiai nukentėtų būtent logistikos sektorius, visokie sandėliai ir vežėjų bendrovės, kurios aptarnauja. Geležinkeliai taip pat“, – „Delfi“ komentavo jis.
Nuostoliai būtų milžiniški
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sakė, kad šiandien galima pasakyti tik tiek, kad jei laikinai arba ilgesniam laikui sutriktų įprasti vežėjų maršrutai dėl galimų sankcijų Rusijai arba dėl galimų jos atsakomųjų priemonių, dėl to skaudžiai nukentėtų abiejų šalių transporto ir logistikos sektoriai.
„Tai skaudžiai atsilieptų tiek Lietuvos, tiek Rusijos vežėjams“, – tvirtino jis.
A. Burba pridūrė, kad tranzitiniai keliai į kitas šalis eina ir per Lietuvą, ir per Rusiją.
„Per Rusiją pasiekiamos Vidurio ir Centrinės Azijos valstybės, kai vežėjai gabena krovinius užsakovams, o per Lietuvą šios šalies vežėjai tranzitu keliauja į Kaliningradą, kitas Europos šalis.
Tai reiškia, kad nuostoliai būtų milžiniški – transporto sektoriai nukentėtų abejose šalyse. Kiek tiksliai, sudėtinga pasakyti, bet akivaizdu, kad jie būtų didžiuliai“, – pridūrė „Linavos“ atstovas.
Daugiausiai – tranzitas į Kaliningradą
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių gabenimo įmonės „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė „Delfi“ sakė, kad ilgalaikėje bendrovės strategijoje yra numatyta veiklos diversifikacija ir plėtra į Vakarų Europą.
„Dar praėjusiais metais bendrovė pradėjo teikti intermodalinių krovinių gabenimo į Vakarų Europą paslaugas. Šiemet „LTG Cargo“ planuoja didinti šių krovinių gabenimo apimtis ir sausio pradžioje paskelbė išsinuomavusi du lokomotyvus tarptautinei veiklai vykdyti“, – nurodė ji.
K. Dzikaraitė dar nurodė, kad 2020 metais krovinių vežimo apimtys iš ir į Rusijos rinką siekė 14,4 mln. tonų, 2021 metais – 14,3 mln. tonų.
„Didžiąją dalį šių krovinių srauto sudarė traukinių tranzitas į Kaliningrado sritį, atitinkamai – 10,2 mln. tonų ir 11 mln. tonų“, – pastebėjo ji.
Atstovė pridūrė, jog 2022 metais planuojamas apie 11 mln. tonų krovinių srautas į šią rinką. Palyginimui, 2022 metais iš viso planuojama pervežti apie 38,8 mln. tonų krovinių, tad kroviniai į ir iš Rusijos turėtų sudaryti apie 28,4 proc. visų krovinių.
Trąšas pirktų kitur
A. Izgorodinas sutiko, kad kadangi Lietuva iš Rusijos importuoja daug energetinių išteklių, žaliavų, dėl to teoriškai gali kilti sunkumų įmonėms, kurios dirba su jais ar tuos gaminius parduoda.
Anksčiau skelbta, kad rusišką naftą savo veikloje naudojo „Orlen Lietuva“, rusiškas dujas – „Achema“.
„Achemos“ atstovė Jolita Macelytė nurodė, kad šiuo metu gali pasakyti tik tiek, kad įmonė veiks pagal tas sąlygas, kurios bus nustatytos, ir nuo jos pačios tai nepriklauso. „Alternatyvų verslas visada ieško ir jas turi“, – sakė ji.
„Delfi“ prieš savaitę dėl komentaro kreipėsi ir į „Orlen Lietuva“, publikacija gali būti papildyta.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų lapkritį iš Rusijos importuota mineralinio kuro (mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai) už 441,62 mln. eurų.
Taip pat importuota trąšų – už 26,5 mln. eurų, geležies ir plieno (juodųjų metalų) – 17,98 mln. eurų, medienos ir medienos dirbinių (medžio anglys) – 16,61 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių – 13,07 mln. eurų.
„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys „Delfi“ sakė, kad jų įmonė visuomet yra pasiruošusi reaguoti į pasikeitimus rinkoje, įskaitant – valstybės taikomas sankcijas.
„Trąšos žemės ūkio veikloje yra reikalingos, trąšų pasiūla taip pat yra. Jeigu bus įvestos sankcijos Rusijai, bendrovė, be abejo, jų laikysis ir pirks trąšas iš kitų šalių. Žinoma, tai paveiks ir taip išbrangusių trąšų kainas, kadangi kitose šalyse trąšos gerokai brangesnės“, – pastebėjo jis.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebėjo, kad šiuo metu spėti, ar sutriktų tiekimas metalų ar kitų žaliavų yra sunku, nes viešoje erdvėje sklando labai daug ir prieštaringos informacijos, kokios sankcijos galėtų būti, kaip ir kurios šalys jas taikytų ir pan.
„Tačiau aišku, kad prasidėję bet kokie neramumai ir atsiradusios sankcijos galėtų sutrikdyti įmonių veiklą, kurios yra priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos. Šiai dienai įmonės dažnai turi kelis alternatyvinius tiekimo šaltinius, nes per COVID19 pandemiją esant tiekimo sutrikimams didelė dalis įmonių išmoko pamokas ir tuo pasirūpino“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Izgorodinas dar pastebėjo, kad naftos žaliavą taip pat galima importuoti iš kitų šalių.
„Nėra taip, kad iš Rusijos importuotume lazerius, kuriems nėra pakeitimo pasaulyje. Su tam tikromis pastangomis būtų galima rasti pakaitalų rusiškai naftai. Žinoma, tai kainuos. Naftos kaina rinkose pasiekė 90 dolerių už barelį, o tai reiškia, kad ta žaliava – rusiška ar ne – bus brangi“, – sakė jis.
Gėrimų gamintojams kritinės įtakos neturėtų
Praėjusių metų lapkritį į Rusiją eksportuota Lietuvoje pagamintų antžeminio transporto priemonių (išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys) už 4,95 mln. eurų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – 4,3 mln. eurų.
Taip pat eksportuota baldų (patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai) už 3,43 mln. eurų, branduolinių reaktorių (katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys) – 3,3 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių – 2,82 mln. eurų.
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka sakė, kad bet kuriam verslo sektoriui atsirandantys nauji ribojimai ar kliūtys sukelia sunkumų ir tai gali paliesti bet kokią produkciją, kuri eksportuojama į skirtingas rinkas.
„Nežinant aiškaus galimų naujų sankcijų turinio nenorime spekuliuoti kiek tai galėtų sutrikdyti konkrečiai alkoholinių gėrimų ar kurių nors kitų prekių, gaminamų Lietuvoje, eksportą. Lietuvos gamintojai kiekvienas atskirai vertina galimas rizikas, susijusias su šia rinka, tačiau galimos sankcijos kritinės įtakos įmonėms neturėtų“, – sakė jis.
Savo ruožtu asociacijos „Lietuvos gėrimai“ atstovai „Delfi“ nurodė, kad jų nariai apskritai nėra priklausomi nuo Rusijos rinkos. „Gal ir buvo epizodinių produkcijos vežimų, tačiau tai nėra esminė rinka mūsų atstovaujamoms įmonėms“, – komentavo jie.
Didžiausias poveikis per dujų kainą
A. Izgorodinas „Delfi“ sakė, kad jo vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvai, kalbant apie Rusijos ir Ukrainos karą, yra per dujų ir elektros kainų augimą.
„Bet kokia konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos eskalacija automatiškai didina sankcijų iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tikimybę.
Tai reiškia, kad Rusija imsis kontrasankcijų, kas reiškia, kad dujų kaina biržose Europoje labai stipriai dar toliau padidės.
Kitas aspektas – padidės ir naftos kaina, nes ji Europoje naudojama kaip pakaitalas šildymui. Jei Rusija apribos dujų tiekimą Europai, gali kilti naftos kainos, nes Europa pradės daugiau importuoti jos. Tam, kad degintų iškastinį kurą ir šildytų įmones, gyventojus“, – paaiškino jis.
Sausio pabaigoje tarp NATO ir Rusijos tvyro įtampa dėl įtarimų, kad Rusijos pajėgos gali užpulti Ukrainą. Neatmetama netgi karo tikimybė.
