Kaip DELFI teigė savivaldybės ir VŠT interesams arbitraže atstovaujančios advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantis partneris Vilius Bernatonis, tokio pobūdžio investavimas į bylas pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį, o patys rizikos fondai į investavimą į ginčus žiūri kaip į naują investavimo kryptį.
„O tai, kad tarptautiniai investuotojai atranda mūsų regioną, tik patvirtina mūsų šalies teisininkų kompetenciją ir profesionalumą, pasitikėjimą mūsų teisine sistema“, – sakė advokatas.
Jo teigimu, viskas veikia taip, kad privatūs investuotojai, o tiksliau, rizikos fondas, įvertina viso ginčo esmę, vietą, šalis atstovaujančius teisininkus, sėkmės perspektyvas ir finansinę grąžą, o tuomet pateikia savo matymą bei sąlygas, kurios tampa derybų objektu.
Vėliau, anot jo, prasideda derybos, yra sutariamos sąlygos, tokios, kaip investicijos imtis, dydis, sąlygos ir atlygis sėkmės atveju.
„Investuotojas dažniausiai apmoka beveik visą ginčo procesą, o sėkmės atveju už tai gauna sutartą atlygį.
Laimi visi, tiek investuotojas, tiek bylos šalis, kuriai proceso metu nereikia skirti savo finansinių išteklių, o fondas gauna atlygį iš priteistų sumų. Jei byla pralaimima – fondas paprastai prisiima šią riziką ir nei investicijos, nei atlygio neatgauna“, – pasakojo V. Bernatonis.
Paklaustas, kokios būna tokių ir panašių investicijų sumos, jis teigė, kad jos prasideda nuo 1 mln. Eur ir gali siekti dešimtis.
„Kiekvienas atvejis yra unikalus, įvertinus bylos perspektyvas, investicijų poreikį, ginčo trukmę, jo esmę, galų gale, žalos sumą.
Atlygis gali svyruoti nuo fiksuoto, sutarto iki tam tikros procentinės dalies nuo žalos. Kadangi fondas prisiima ieškovo pralaimėjimo riziką, grąža paprastai būna išreiškiama investuotos sumos koeficientu.
Tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti reikšminga suma, tačiau jei įvertinsime, kad pralaimėjimų atvejais fondas visą investuotą sumą praranda – suprantama, kad tą riziką bandoma atsverti reikšminga grąžos suma“, – teigė jis.
V. Bernatonis aiškino, kad šiuo atveju priimti investuotojus į tokią bylą buvo nuspręsta dėl to, nes vykstantis teisinis ginčas yra ypatingas savo dydžiu ir sudėtingumu.
„Priešininkas „Veolia“ į kovą meta labai reikšmingus resursus, todėl, siekiant užtikrinti adekvatų Savivaldybės ir VŠT atstovavimą, reikalinga aukščiausio lygio komanda, tad savivaldybės sprendimas ją finansuoti pritraukus investuotoją yra logiškas.
Juk kalbame apie neeilinę bylą ir sumas, siekiančias ne dešimtis, o šimtus milijonų eurų“, – sakė jis.
Šiuo metu žinoma tiek, kad Vilniaus miesto ir VŠT žalos ieškinio suma siekia šimtus milijonų eurų, tačiau anot advokato, ši suma dar tikrai gali keistis.
„Toliau dirba ekspertų ir vertintojų komandos. Be to, kaip ir bet kuriame ginče, galutinę žalos sumą nustatys arbitražo tribunolas.
Sėkmės atveju, Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT turės nuspręsti kaip panaudoti iš atsakovo sukeltos žalos ir atlygintas lėšas.
Kaip žinome, viena ieškinio dalis yra susijusi su vartotojų permokomis už patiektą šilumos energiją susigrąžinimu, jei ji bus patenkinta, savaime suprantama, atitinkamos sumos bus pagal įstatymus nukreipiamos vartotojų interesams“, – teigė jis.
Kaip informavo, šiuo metu yra baigiami rengti paskutiniai atsiliepimai arbitražui, o visai netrukus bylos nagrinėjimas turėtų persikelti į kitą etapą.
„Įvertinus bylos apimtį, jos esmę, noriu tikėti, kad procesas netruks ilgiau nei iki 2021 metų“, – teigė V. Bernatonis.
