aA
Tiesioginių užsienio investicijų iš Kinijos Europoje ir Lietuvoje daugėja, šalis norėtų investuoti ir į strateginį objektą – Klaipėdos uostą, tačiau už investicijų gali slypėti valstybės siekis perimti aukštąsias technologijas, šnipinėti, didinti savo įtaką kitose šalyse. Taip LRT.lt sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Gintaras Morkis bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
© Flickr nuotr.

Per pastaruosius 10 metų Kinija Europoje investavo ar įsigijo turto už mažiausiai 318 milijardų JAV dolerių. Kai kurių investicijų apimtys ir pobūdis, nuo ypatingos svarbos infrastruktūros Rytų Europoje iki aukštųjų technologijų Vakaruose, ES lygmeniu iškėlė raudoną vėliavą. Lyderiai, tokie kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, primygtinai reikalauja bendros strategijos, kaip elgtis su Kinijos nepaliaujamu proveržiu į Europą.

„Bloomberg“ duomenimis, Kinijos valstybinės ir privačios kompanijos nuo 2008-ųjų Europoje yra įsitraukusios į mažiausiai 255 JAV dolerių vertės sandorius. Kinija Europoje perėmusi apie 360 kompanijų, Kinijos subjektai taip pat yra bent keturių oro uostų, šešių jūrų uostų, vėjo jėgainių dalininkai arba savininkai devyniose Europos šalyse, jiems taip pat priklauso 13 Europos futbolo komandų.

„Tačiau Kinijos ambicijos yra didesnės, nei atskleidžia viešai prieinama informacija – egzistuoja dar 355 susijungimai, investicijos ir bendros įmonės, kurių sąlygos nėra atskleidžiamos. Taip pat, Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) ir Europos tarptautinių santykių tarybos skaičiavimais, Europoje esama Kinijos plyno lauko investicijų ir vertybinių popierių rinkos operacijų už mažiausiai 40 mlrd. JAV dolerių“, – rašo „Bloomberg“.

Kinijos valstybinė įmonė taikosi ir į Klaipėdos uostą

Tai, kas vykdo investicijas ir įsigijimus Europoje, rodo, kad Kinijos skverbimasis į Europą, tikėtina, nėra tiesiog verslas – už įsigijimų ir investicijų gali slypėti oficialūs ir neoficialūs Kinijos užsienio politikos tikslai.

Europoje nuo 2008-ųjų investavo daugiau nei 670 Kinijos subjektų, beveik 100 iš jų yra valstybės remiamos bendrovės arba investiciniai fondai, o jų investicijų vertė, „Bloomberg“ skaičiavimais, sudaro 63 proc. visų sandorių. Jau kurį laiką norą investuoti į Klaipėdos uostą bei laisvąją ekonominę zoną demonstruoja vienas didžiausių Kinijos koncernų – valstybės valdoma „China Merchants Group“.

Premjeras Saulius Skvernelis pernai balandį po susitikimo su Vilniuje apsilankiusiu Kinijos parlamento pirmininku Zhang Dejiangu džiaugėsi, kad kinus Lietuvoje labiausiai domina galimybes bendradarbiauti transporto ir logistikos sektoriuje.

„Mes atkreipėme svečių dėmesį, kad Klaipėdos uostas vienareikšmiškai yra labiausiai augantis Baltijos jūros regione, yra neužšąlantis uostas, ir, be to, Lietuvos vyriausybė yra pritarusi ambicingam uosto plėtros ir išorinio jūrų uosto statybų planui, kuris padarys mūsų uostą patrauklesnį užsienio investuotojams. Žinoma, kviečiame ir kinus“, – kalbėjo premjeras.

Lietuva džiaugiasi augančiomis Kinijos investicijomis, bet ar įvertina visas grėsmes?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nors dėl Kinijos investicijų į strategiškai svarbius objektus (ypač kai už jų slypi valstybinės įmonės) Europos lyderių galvose skamba pavojaus aliarmas, Lietuvos politikai įtarimų neišreiškia. Ūkio viceministras Marius Skuodis LRT.lt sako, kad veiksmus dėl strateginių ūkio subjektų reikia deramai pasverti, ir nesvarbu, apie kokį užsienio investuotoją kalbame.

„Kinija Vakarų Europos šalims yra ne tik svarbi investicijų, bet ir prekybos partnerė. Kinijos bendrovės vis dažniau žvelgia į Baltijos regioną kaip vieną iš galimų logistikos centrų, turinčių ir jūrų uostą, išvystytą geležinkelio infrastruktūrą. Šios valstybės bendrovių investicijos ne tik sustiprintų Lietuvos logistikos sektorių, bet ir suteiktų daugiau galimybių šalies produkcijos eksportui.

Be jokios abejonės, veiksmai, susiję su strateginiais šalies ūkio subjektais, privalo būti deramai pasverti ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, iš kurios valstybės ateina investuotojas“, – kalba M. Skuodis.

Nekaltos investicijos gali slėpti juodus tikslus

Europos Komisija (EK) yra pateikusi siūlymą priimti reglamentą, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema, leisianti Europai apsaugoti esminius interesus tais atvejais, kai trečiųjų šalių užsienio investuotojai gali siekti įsigyti įmones ar objektus, svarbius ES valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, ypač kai užsienio investuotojai yra valstybei priklausančios arba jos kontroliuojamos įmonės.

Kalbėdama apie tokius objektus, EK pirmiausiai turi mintyje ypatingos svarbos technologijas, energetikos, transporto, vandens tiekimo ar skaitmeninę infrastruktūrą, žaliavas, finansų rinką.

G. Morkio teigimu, tokio tikrinimo europiniu mastu reikia, tačiau EK reglamente numatytas mechanizmas yra per silpnas: „Reglamente numatomas bendradarbiavimas tarp šalių narių ir EK, apsikeičiant informacija. Tačiau galimybės blokuoti įtartinas investicijas reglamentas nenumato. Tuomet ar verta sukurti brangiai kainuosiantį ir daug laiko atimsiantį mechanizmą, kuriuo nepavyktų pasiekti reikiamų tikslų?

Lietuva džiaugiasi augančiomis Kinijos investicijomis, bet ar įvertina visas grėsmes?
© Ludo Segers @ The Lithuania Tribune

Už tokių investicijų gali slypėti tikslas perimti strateginius infrastruktūros objektus, aukštąsias technologijas ir jas panaudoti ne ekonominiams tikslams, dėl kurių yra investuojama, valstybes padaryti priklausomas. Egzistuoja ir ekonominio šnipinėjimo elementai.“

Savo ruožtu Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė pažymi, kad nors Europos mastu apie Kinijos interesus Europoje diskutuojama nemažai, Lietuvoje tokios diskusijos nevyksta.

„Apie šnipinėjimo grėsmę iš Kinijos šiek tiek užsiminta Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionalinam saugumui vertinime, tačiau rimtų diskusijų politiniame lygmenyje apie tai neteko girdėti. Tačiau ne kartą teko girdėti informaciją, kad Kinija turi tikslą per investicijas į strateginius objektus, aukštųjų technologijų sritį, perimti technologijas, šnipinėti, didinti valstybių priklausomybę nuo Kinijos. Lietuvoje gal mums tai ir atrodo naujiena, bet kai kurios, pavyzdžiui, Afrikos valstybės, praktiškai yra tapusios priklausomos nuo Kinijos ekonomikos.

Taigi, Lietuvoje šiuo klausimu turėtų būti tam tikra valstybės politika, neturėtų būti leista viskam vykti savaime, nes kitoje pusėje – ne laisva rinka, o dažnai – valstybės subsidijų lydima politika. Kelti šį klausimą – visų pirma yra vyriausybės uždavinys, jie turėtų išnagrinėti padėtį“, – kalba R. Juknevičienė.

Dairosi ir į pažangiausias Lietuvos pramonės ir paslaugų sritis

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017-aisias sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos iš Kinijos siekė 5,7 mln. eurų arba 0,04 proc. visų šalį pasiekusių tiesioginių užsienio investicijų.

„Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento vadovo Gedimino Koryznos teigimu, Kinija ilgą laiką buvo uždara rinka, tačiau, jai atsivėrus, Kinijos vyriausybė, siekdama įgyvendinti ambicingą ekonominės plėtros strategiją, paskatino daugelį valstybinių ir privačių bendrovių aktyviai investuoti užsienyje.

„Pabrėžtina, kad didžioji dalis investicijų buvo ir yra nukreipta į „prestižinių“ įmonių įsigijimo ir susiliejimo sandorius Vakarų Europoje. Tuo metu didžioji dalis mūsų regiono (Centrinės ir Rytų Europos) šalių negalėjo pasigirti glaudžiais ekonominiais ryšiais su Kinija.

Tikimės, kad kinų pasiūlytas bendradarbiavimas „16+1“ platformos rėmuose stiprins tarpusavio dvišalius santykiams ir kinų požiūris į mūsų šalį keisis. Lietuva jau dabar kai kurių Kinijos įmonių yra vertinama kaip savotiški „vartai į Europą“, – sako G. Koryzna.

Pastaruoju metu, pasak pašnekovo, Kinija vis labiau domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, o labiausiai investuotojus domina mūsų informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir gamybos sektoriai, aktuali finansinių technologijų sritis.

„Pastebime, kad didžioji dalis užklausų – noras įsigyti jau veikiančią įmonę arba investuoti į infrastruktūrą. Tai yra bendra Kinijos verslo plėtros tendencija, kurią matome visoje Europoje. Kinijos rinkos žaidėjai sukaupė daug kapitalo, todėl gali leisti sau įsigyti užsienio įmones su jų „know-how“ ir klientų ratu“, – pastebi G. Koryzna.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šalia Vilniaus kils nauja vokiečių gamykla: įdarbins 440 darbuotojus (115)

Vokietijos bendrovė „ Homanit “ – vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

JAV atlieka „Deutsche Bank“ patikrinimą pinigų plovimo per „Danske Bank“ byloje (2)

Federalinio rezervo sistema (FRS) tikrina, kaip „ Deutsche Bank “ tvarkė įtartinas milijardų...

Pramonė Lietuvoje pernai augo 5 proc. iki 22,6 mlrd. eurų (4)

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per 2018 metus palyginamosiomis kainomis...

Registrų centras ieško finansų, IT centro ir strategijos vystymo vadovų (3)

Struktūrą pertvarkantis bei atsinaujinantis valstybės valdomas Registrų centras ieško finansų ir...

Pernai benzinas pigiausiai kainavo gruodį, dyzelinas - kovą!

Pricer.lt atliekami degalų kainų tyrimai Lietuvos degalinėse rodo, kad 2018 metais degalų kainų...

Top naujienos

Kalvariją drebina dėl alkoholio į komą panirusios nepilnametės skandalas: šešėlis krenta ant kandidatės į merus (104)

Sausio 13-osios naktį, apie 1 val. 15 min., į Marijampolės ligoninę iš Kalvarijos buvo pristatyta...

Kremliaus ruporams šūkaujant dėl Skvernelio, šis įspėja nekurti iliuzijų dėl santykių su Rusija (793)

Premjero sprendimą pavasarį kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą pasveikino ne visi. Tarp...

„Socdarbiečių“ kandidatas į Jurbarko tarybą: lietuvius trėmė ne Stalinas, o lietuviai (344)

Lietuvoje kasmet minima Gedulo ir vilties diena , prisimenant masinius buvusių Sovietų Sąjungos...

Klausimų sukėlė ne tik Gudelis: laimėtuose pirkimuose ekspertu buvo ir Skvernelio atstovas spaudai papildyta (15)

Dviejuose Dariaus Gudelio bendrovės laimėtuose viešuosiuose konkursuose Nacionalinėje mokėjimo...

Šalia Vilniaus kils nauja vokiečių gamykla: įdarbins 440 darbuotojų (115)

Vokietijos bendrovė „ Homanit “ – vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Arūnas Milašius. Po „Brexit“ turim fantastišką progą, bet ją nubrauksim plačiu bajorišku mostu (69)

Lietuva palaiminga šalis. Mes tikimi ne skaičiais ir prognozėmis, bet svajonėmis bei pažadais...

Keleiviai pernai į lėktuvus Lietuvoje mėgino įsinešti šovinių, ginklų, narkotikų

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų...

Jazzu planuoja užkariauti pasaulį – pristato dykumoje filmuotą ir 100 tūkst. eurų kainavusį klipą (500)

Sausio 23 diena, gali būti, pateks į Justės Arlauskaitės-Jazzu svarbiausių datų sąrašą....

Gydytojas Janas Hilbigas: svarbu išmokti nustoti nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla...

„Armani“ puolimo potencialą Jasikevičius gesins gynyba: negalime žaisti 90 taškų rungtynių (13)

Kauno „Žalgiris“ (8-11) trečiadienį išskrido į Milaną, kur ketvirtadienį žais Eurolygos...