aA
Tiesioginių užsienio investicijų iš Kinijos Europoje ir Lietuvoje daugėja, šalis norėtų investuoti ir į strateginį objektą – Klaipėdos uostą, tačiau už investicijų gali slypėti valstybės siekis perimti aukštąsias technologijas, šnipinėti, didinti savo įtaką kitose šalyse. Taip LRT.lt sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Gintaras Morkis bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
© Flickr nuotr.

Per pastaruosius 10 metų Kinija Europoje investavo ar įsigijo turto už mažiausiai 318 milijardų JAV dolerių. Kai kurių investicijų apimtys ir pobūdis, nuo ypatingos svarbos infrastruktūros Rytų Europoje iki aukštųjų technologijų Vakaruose, ES lygmeniu iškėlė raudoną vėliavą. Lyderiai, tokie kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, primygtinai reikalauja bendros strategijos, kaip elgtis su Kinijos nepaliaujamu proveržiu į Europą.

„Bloomberg“ duomenimis, Kinijos valstybinės ir privačios kompanijos nuo 2008-ųjų Europoje yra įsitraukusios į mažiausiai 255 JAV dolerių vertės sandorius. Kinija Europoje perėmusi apie 360 kompanijų, Kinijos subjektai taip pat yra bent keturių oro uostų, šešių jūrų uostų, vėjo jėgainių dalininkai arba savininkai devyniose Europos šalyse, jiems taip pat priklauso 13 Europos futbolo komandų.

„Tačiau Kinijos ambicijos yra didesnės, nei atskleidžia viešai prieinama informacija – egzistuoja dar 355 susijungimai, investicijos ir bendros įmonės, kurių sąlygos nėra atskleidžiamos. Taip pat, Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) ir Europos tarptautinių santykių tarybos skaičiavimais, Europoje esama Kinijos plyno lauko investicijų ir vertybinių popierių rinkos operacijų už mažiausiai 40 mlrd. JAV dolerių“, – rašo „Bloomberg“.

Kinijos valstybinė įmonė taikosi ir į Klaipėdos uostą

Tai, kas vykdo investicijas ir įsigijimus Europoje, rodo, kad Kinijos skverbimasis į Europą, tikėtina, nėra tiesiog verslas – už įsigijimų ir investicijų gali slypėti oficialūs ir neoficialūs Kinijos užsienio politikos tikslai.

Europoje nuo 2008-ųjų investavo daugiau nei 670 Kinijos subjektų, beveik 100 iš jų yra valstybės remiamos bendrovės arba investiciniai fondai, o jų investicijų vertė, „Bloomberg“ skaičiavimais, sudaro 63 proc. visų sandorių. Jau kurį laiką norą investuoti į Klaipėdos uostą bei laisvąją ekonominę zoną demonstruoja vienas didžiausių Kinijos koncernų – valstybės valdoma „China Merchants Group“.

Premjeras Saulius Skvernelis pernai balandį po susitikimo su Vilniuje apsilankiusiu Kinijos parlamento pirmininku Zhang Dejiangu džiaugėsi, kad kinus Lietuvoje labiausiai domina galimybes bendradarbiauti transporto ir logistikos sektoriuje.

„Mes atkreipėme svečių dėmesį, kad Klaipėdos uostas vienareikšmiškai yra labiausiai augantis Baltijos jūros regione, yra neužšąlantis uostas, ir, be to, Lietuvos vyriausybė yra pritarusi ambicingam uosto plėtros ir išorinio jūrų uosto statybų planui, kuris padarys mūsų uostą patrauklesnį užsienio investuotojams. Žinoma, kviečiame ir kinus“, – kalbėjo premjeras.

Lietuva džiaugiasi augančiomis Kinijos investicijomis, bet ar įvertina visas grėsmes?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nors dėl Kinijos investicijų į strategiškai svarbius objektus (ypač kai už jų slypi valstybinės įmonės) Europos lyderių galvose skamba pavojaus aliarmas, Lietuvos politikai įtarimų neišreiškia. Ūkio viceministras Marius Skuodis LRT.lt sako, kad veiksmus dėl strateginių ūkio subjektų reikia deramai pasverti, ir nesvarbu, apie kokį užsienio investuotoją kalbame.

„Kinija Vakarų Europos šalims yra ne tik svarbi investicijų, bet ir prekybos partnerė. Kinijos bendrovės vis dažniau žvelgia į Baltijos regioną kaip vieną iš galimų logistikos centrų, turinčių ir jūrų uostą, išvystytą geležinkelio infrastruktūrą. Šios valstybės bendrovių investicijos ne tik sustiprintų Lietuvos logistikos sektorių, bet ir suteiktų daugiau galimybių šalies produkcijos eksportui.

Be jokios abejonės, veiksmai, susiję su strateginiais šalies ūkio subjektais, privalo būti deramai pasverti ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, iš kurios valstybės ateina investuotojas“, – kalba M. Skuodis.

Nekaltos investicijos gali slėpti juodus tikslus

Europos Komisija (EK) yra pateikusi siūlymą priimti reglamentą, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema, leisianti Europai apsaugoti esminius interesus tais atvejais, kai trečiųjų šalių užsienio investuotojai gali siekti įsigyti įmones ar objektus, svarbius ES valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, ypač kai užsienio investuotojai yra valstybei priklausančios arba jos kontroliuojamos įmonės.

Kalbėdama apie tokius objektus, EK pirmiausiai turi mintyje ypatingos svarbos technologijas, energetikos, transporto, vandens tiekimo ar skaitmeninę infrastruktūrą, žaliavas, finansų rinką.

G. Morkio teigimu, tokio tikrinimo europiniu mastu reikia, tačiau EK reglamente numatytas mechanizmas yra per silpnas: „Reglamente numatomas bendradarbiavimas tarp šalių narių ir EK, apsikeičiant informacija. Tačiau galimybės blokuoti įtartinas investicijas reglamentas nenumato. Tuomet ar verta sukurti brangiai kainuosiantį ir daug laiko atimsiantį mechanizmą, kuriuo nepavyktų pasiekti reikiamų tikslų?

Lietuva džiaugiasi augančiomis Kinijos investicijomis, bet ar įvertina visas grėsmes?
© Ludo Segers @ The Lithuania Tribune

Už tokių investicijų gali slypėti tikslas perimti strateginius infrastruktūros objektus, aukštąsias technologijas ir jas panaudoti ne ekonominiams tikslams, dėl kurių yra investuojama, valstybes padaryti priklausomas. Egzistuoja ir ekonominio šnipinėjimo elementai.“

Savo ruožtu Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė pažymi, kad nors Europos mastu apie Kinijos interesus Europoje diskutuojama nemažai, Lietuvoje tokios diskusijos nevyksta.

„Apie šnipinėjimo grėsmę iš Kinijos šiek tiek užsiminta Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionalinam saugumui vertinime, tačiau rimtų diskusijų politiniame lygmenyje apie tai neteko girdėti. Tačiau ne kartą teko girdėti informaciją, kad Kinija turi tikslą per investicijas į strateginius objektus, aukštųjų technologijų sritį, perimti technologijas, šnipinėti, didinti valstybių priklausomybę nuo Kinijos. Lietuvoje gal mums tai ir atrodo naujiena, bet kai kurios, pavyzdžiui, Afrikos valstybės, praktiškai yra tapusios priklausomos nuo Kinijos ekonomikos.

Taigi, Lietuvoje šiuo klausimu turėtų būti tam tikra valstybės politika, neturėtų būti leista viskam vykti savaime, nes kitoje pusėje – ne laisva rinka, o dažnai – valstybės subsidijų lydima politika. Kelti šį klausimą – visų pirma yra vyriausybės uždavinys, jie turėtų išnagrinėti padėtį“, – kalba R. Juknevičienė.

Dairosi ir į pažangiausias Lietuvos pramonės ir paslaugų sritis

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017-aisias sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos iš Kinijos siekė 5,7 mln. eurų arba 0,04 proc. visų šalį pasiekusių tiesioginių užsienio investicijų.

„Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento vadovo Gedimino Koryznos teigimu, Kinija ilgą laiką buvo uždara rinka, tačiau, jai atsivėrus, Kinijos vyriausybė, siekdama įgyvendinti ambicingą ekonominės plėtros strategiją, paskatino daugelį valstybinių ir privačių bendrovių aktyviai investuoti užsienyje.

„Pabrėžtina, kad didžioji dalis investicijų buvo ir yra nukreipta į „prestižinių“ įmonių įsigijimo ir susiliejimo sandorius Vakarų Europoje. Tuo metu didžioji dalis mūsų regiono (Centrinės ir Rytų Europos) šalių negalėjo pasigirti glaudžiais ekonominiais ryšiais su Kinija.

Tikimės, kad kinų pasiūlytas bendradarbiavimas „16+1“ platformos rėmuose stiprins tarpusavio dvišalius santykiams ir kinų požiūris į mūsų šalį keisis. Lietuva jau dabar kai kurių Kinijos įmonių yra vertinama kaip savotiški „vartai į Europą“, – sako G. Koryzna.

Pastaruoju metu, pasak pašnekovo, Kinija vis labiau domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, o labiausiai investuotojus domina mūsų informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir gamybos sektoriai, aktuali finansinių technologijų sritis.

„Pastebime, kad didžioji dalis užklausų – noras įsigyti jau veikiančią įmonę arba investuoti į infrastruktūrą. Tai yra bendra Kinijos verslo plėtros tendencija, kurią matome visoje Europoje. Kinijos rinkos žaidėjai sukaupė daug kapitalo, todėl gali leisti sau įsigyti užsienio įmones su jų „know-how“ ir klientų ratu“, – pastebi G. Koryzna.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bitkoino vertė krito iki žemiausio per metus lygio (12)

Bitkoino vertė trečiadienį smuko iki žemiausio lygio per metus. Populiariausios kriptovaliutos...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (380)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

EP pritarė Ignalinos AE uždarymui skirti visą Lietuvos prašomą sumą (74)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Siūlo 20 proc. padidinti akcizą etilo alkoholiui (48)

Sveikatos apsaugos ministrui parlamentarui Aurelijui Verygai pasiūlius 10 proc. padidinti akcizų...

Startuoti „Amazon“ platformoje reikia 5 tūkst. eurų (5)

Prekybos milžinės „ Amazon “ užvaldymas, ko gero, daugelio verslų siekiamybė, mat,...

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (455)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (66)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (78)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (4)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (706)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (8)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (35)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (69)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (12)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (5)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...