Konstitucijos Teismo sprendimas dėl pasitraukimo iš pensijų II pakopos paskatino diskusiją tarp politikų ir ekspertų. Kuriant pensijų kaupimo sistemą buvo akcentuojamas sistemos masiškumas. Judama link to, kad pensijų kaupimas būtų privalomas visiems. Antradienį Seime vykusioje diskusijoje „II pensijų pakopa: tarp iššūkių ir galimybių“ išskiriama, kad pensijų kaupimo sistemos tikslas remiasi demografine logika.
Šiuo metu visuomenėje vyraujantis aštriausias klausimas yra dėl pasitraukimo iš pensijų sistemos. Profesorius T. Medaiskis sako, kad reikėtų paisyti dabartinių taisyklių ir išėjimas turėtų būti ribojamas, išskyrus išimtinius atvejus, kai kaupti trukdo pasikeitusi finansinė padėtis arba liga.
Tam pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Jo nuomone šiuo metu yra neatkreipiamas dėmesys į tai, kad gyvenimo padėtis metams bėgant pasikeičia ir žmogus vėliau gali nebeturėti galimybių kaupti. „Pusę metų tu gali pabėgti, o 40 metų – negali. Tai priverstina sistema“, – sakė profesorius.
Kaip pažymi T. Medaiskis, pensijų sistemos pagrindinis tikslas – kaupti visą gyvenimą, nes kitaip tai nebus pensijų kaupimas.
„Jeigu leidžiama bet kada atsiimti, tai jau nebe pensijų, o taupomųjų sąskaitų sistema“, – esamą situaciją komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis.
O Seimo narys Linas Kukuraitis siūlo, kad norint įteisinti savanorišką pasitraukimą iš pensijų kaupimo, reikėtų susimokėti tam tikrą mokestį.
„Jei nori išeiti iš sistemos, tai sumokėk mokestį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM)“, – teigė politikas.
Lietuviai nepasitiki finansų sistema
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad visuomenėje yra didelis nepasitenkinimas II pensijų pakopa, nes žmonės anksčiau yra praradę investuotus pinigus. Taip pat trūksta pavyzdžių asmeninėje erdvėje, kad kaupimas yra geras, leidžia oriai pragyventi senatvėje.
„Pagrindinė priežastis, kad mažas pasitikėjimas finansų sistema“, – esamą padėtį apibūdino ministras.
Jam paprieštaravo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir teigė, kad žmonės nepasitiki ne finansų sistema, o pensijų.
Gyventojams nepasitenkinimą kelia tai, jog neparodomas valstybės prisidėjimas. Taip pat žmonėms nepatinka, jog jie yra automatiškai įtraukiami ir nespėjus laiku atsisakyti papildomo pensijų kaupimo, nebegali pasitraukti iš II pakopos.
T. Medaiskis pritaria, kad reikėtų pergalvoti automatinio įtraukimo sistemą.
„Turėtų būti asmeninis žmogaus sutikimas su pasirašymu“, – sakė profesorius.
Tačiau V. Šilinskas automatinį įtraukimą išskyrė kaip privalumą, nes jo dėka žmogui nereikia pačiam ieškotis geriausio kaupimo varianto, o už jį tai padaro specialistai.
Kaip teigia, taip pat administravimo procentas anksčiau buvo 1 proc., o dabar 0,5 proc., o iš viso šių fondų dėka lietuviai jau uždirbo apie 2,4 mlrd.
„Lietuvių pinigai uždirba pinigus“, – konstatavo ministras.
LB vadovas G. Šimkus ramindamas dėl sistemos priduria, kad fondų valdymo įmonei bankrutavus sukaupti pinigai nedingsta.
Lietuva yra gilioje demografinėje duobėje
LB vadovas kaip didžiulę problemą išskiria Lietuvos demografinę problemą – dirbančiųjų vis mažėja, o pensininkų skaičius augs.
„Mes esame gilioje demografinėje duobėje. Gimusiųjų praeitais metais buvo apie 21 tūkst., tai yra 50 proc. mažiau nei 2000-aisiais. Tai kelia problemų, nes dirbantiesiems kasmet užkraunama vis didesnė našta mokėti daugiau mokesčių ir išlaikyti pensininkus“, – kalba G. Šimkus.
Tačiau profesorius R. Lazutka pastebėjo, kad civilizuotos visuomenės visada senėja.
Diskusijoje G. Šimkus taip pat išskyrė problemą, jog valstybė dalyvauja II pakopos kaupime, bet jame nedalyvauja darbdaviai, o tai – problema. Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas pateikė pasiūlymą, jog turėtų atsirasti valstybės valdomas pensijų kaupimo fondas.
„Galbūt jis bus neefektyvus, tuomet privatus sektorius galės įrodyti savo efektyvumą. Verslas turėtų galėti pasiūlyti geresnius pasiūlymus nei valstybė“, – sakė G. Šimkus.
Anot ministro V. Šilinsko, reikėtų diskutuoti su darbdaviai ir pas mus galėtų atsirasti sistema, kaip Latvijoje. Tuomet atsirastų mokestis, kurį moka darbdavys, o šios lėšos keliauja darbuotojo pensijai.
„Pagrindinis pensijų sistemos tikslas – ori pensija senatvėje. Ji turėtų atnešti 70-80 proc. nuo vidutinio atlyginimo“ – pridūrė jis.
Profesorius T. Medaiskis paprieštaravo šiam teiginiui: „svajoti, kad pensija būtų 70-80 proc., tai tas pats, kas svajoti, jog Lietuvoje būtų 4 mln. gyventojų“.
Estų sprendimas nepasiteisino
Estai leido išeiti iš papildomos pensijų kaupimo pakopos ir pasiimti sukauptus pinigus. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad žmonės, kurie išsiėmė pinigus buvo mažiau finansiškai raštingi, daugelis turėjo skolų, tačiau tik mažoji pinigų dalis buvo panaudota skolų atidavimui, o didžioji – įlieta į vartojimą.
Kaip pabrėžiama, išdalinti sukauptus pinigus labai lengva, bet toks sprendimas neišsprendžia esamos problemos.
„Estijos pavyzdys yra blogas“, – situaciją apibendrino T. Gudaitis.
T. Gudaitis rekomenduoja žiūrėti į tas šalis, kuriose pensijos dydis siekia 70-80 proc. nuo vidutinio atlyginimo ir reformuoti sistemą pagal jas.
„Lietuvoje nėra pavyzdžių, kad viešasis sektorius būtų geriau suvaldęs situaciją nei privatus sektorius“, – komentavo ekspertas.