Padėtį Lietuvoje įdėmiai stebi visa Europa. Savą įspūdį susidarė ir mūsų šalyje apsilankę Šveicarijos žurnalistai. Supažindiname skaitytojus su jų nuomone, išdėstyta savo šalies spaudoje.
Krizė Lietuvoje
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Taupymas - vienintelė galimybė įveikti krizę

Lietuva mėgina palengvinti pasaulinės krizės, dėl kurios šalies ekonomikos pajėgumas 2009 metais gali sumažėti 15 proc., padarinius tik mažindama išlaidas. Devalvacija kategoriškai atmetama. Radikalus taupymo kursas reikalauja, kad iki šiol visus stulbinusi tauta būtų pasirengusi kentėti.

"Ne, šio klausimo niekas nesvarsto", - energingai ginasi Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, paklaustas, ką Lietuva, dabar patekusi į sunkią ekonomikos padėtį, mano apie lito devalvavimą. Jis leidžia suprasti, kad šia tema kalbėti neketina. Norinčiųjų sužinoti, ką apskritai reikėtų daryti, kad galima būtų pradėti devalvaciją, yra. Tačiau Lietuvos bankas neturi išskirtinių teisių valiutos atžvilgiu. 1994 metais Lietuva su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) susitarė dėl vadinamojo valiutų valdybos modelio, kuris reiškia, kad litas susietas su bazine valiuta ir lito stabilumą privalo garantuoti šalies aukso ir užsienio valiutos atsargos. Iki 2002 metų litas buvo susietas su doleriu, dabar - su euru.

Valiutų valdyba kaip stabilumo veiksnys

Valiutų valdyba buvo naudinga Lietuvai sunkiais ūkio reformos laikais po Sovietų Sąjungos žlugimo. Jos ankštas korsetas neleido godiems politikams sunkmečiu spausdinti banknotų ir vertė laikytis biudžeto drausmės. Tik kartą prieš 11 metų Vyriausybė leido nusižengti griežtiems reikalavimams. Bet įsisiūbavus krizei Rusijoje ir pasikeitus Vyriausybės vadovui, greitai tokios praktikos vėl buvo atsisakyta. Tą kartą vadeles į rankas tvirtai suėmė ir viską sustatė į savo vietas tas pats konservatorius Andrius Kubilius, dabar vėl vadovaujantis Vyriausybei. Jis nėra stulbinantis politikas, bet užtat - dalykiškas krizės tvarkytojas.

Lietuvos valiutos įstatymas numato, kad valiutos kurso pokyčių klausimus sprendžia Vyriausybė kartu su Lietuvos banku. Vyriausybės interneto puslapyje taip pat nieko nematyti apie devalvaciją. Lietuvos banko direktoriaus R.Šarkino komentarai šia tema trumpi - tokio žingsnio poveikis gali greitai išgaruoti. Kiti komentatoriai dar priduria, kad Lietuva neturi jokių žaliavų, todėl silpnas litas, pavyzdžiui, galėtų lemti energijos importo kainų kilimą. Yra dar ir psichologinis aspektas: 15 metų palaikius tvirtą lito, susieto su bazine valiuta, kursą, dabar manoma, kad lito devalvavimas tik sukels destabilizaciją, o ne padės pakoreguoti nacionalinės valiutos vertę.

Tarptautiniai indėlininkai pasitiki

Nepakeitus lito kurso, vienintelė išeitis iš krizės - taupymas. Jei nėra iš kur gauti didesnių piniginių pajamų, būtina mažinti išlaidas. "Visi uždirbs mažiau, aš taip pat", - kalba Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.

Pagal krizės būklę iki šiol vis dar sunku spręsti, kiek smuks ekonomika 2009 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad blogiausiu atveju smukimas sudarys 18 procentų. Pagal TVF ir komercinių bankų prognozes - 15-16 procentų. R.Kriščiūnas tikisi, kad gal metų pabaigoje rezultatai ir nebus tokie blogi, bet sąmoningai prognozuojami tokie, kad nereikėtų jų vėl koreguoti į blogąją pusę ir sukelti dar didesnį nerimą visuomenei.

Šviesa tunelio gale laikoma neseniai pavykusi daugiau nei 500 mln. eurų vertės akcijų emisija investiciniais 9,375 proc. čekiais, kurie galios iki 2014 metų. R.Kriščiūnas mano, jog šių pinigų nepakaks Lietuvai ištraukti iš duobės, bet pati emisija įrodo, kad tarptautiniai indėlininkai pasitiki Lietuvos galimybėmis įveikti krizę.

Prieš emisiją premjeras A.Kubilius Lietuvos kaimynės Latvijos padėtį pavadino potencialiai komplikuota. Latvijoje situacija dar sunkesnė, ir Ryga net turėjo prašyti TVF pagalbos. Viename internetiniame straipsnyje buvo cituojami A.Kubiliaus žodžiai: finansiniai centrai, tokie kaip Londonas, net neskiria Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Be to, baiminamasi, kad Latvijai devalvavus savo valiutą kitos Baltijos šalys taip pat bus spaudžiamos daryti tą patį.

Laukiama ES struktūrinių fondų paramos

Manydama, kad mažės iš mokesčių gaunamos pajamos, Lietuva ketina nors iš dalies kompensuoti biudžeto įplaukas, nuo 19 iki 21 proc. didindama pridėtinės vertės mokestį. R.Kriščiūno žodžiais tariant, ištikus bėdai vis daugiau padeda Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Šie fondai - vienintelis išlaidų stimulas, kurį galima taikyti ekonomikai remti. Reikiamam Lietuvos indėliui užtikrinti (paprastai šis indėlis sudaro 15 proc.) pavyko gauti Europos investicinio banko kreditą. Labiau nei bet kada Lietuvoje apgailestaujama, kad prieš prasidedant krizei vos per nago juodymą nepavyko pasiekti konvergencijos kriterijų, kurie buvo būtini norint patekti į euro zoną.

Bendra Europos valiuta būtų saugus uostas, mano Finansų ministerijos sekretorius. Dabar, esant dideliam biudžeto deficitui, euro vėl nebematyti. Prieš kelias savaites ministras pirmininkas A.Kubilius garsiai svarstė apie neryškiai apibrėžtą pagreitinto įsiliejimo į euro zoną variantą, spaudai ėmus spekuliuoti, kad TVF patikimame dokumente patvirtino tokią galimybę. ES šiai minčiai greičiausiai nepritarė, be to, ir Lietuvos banko direktoriaus R.Šarkino nesužavėjo perspektyva patekti į euro zoną neužsitikrinus visaverčio nario statuso. Todėl šie svarstymai greitai nutilo, o A.Kubilius birželio viduryje pareiškė, kad Lietuva galėtų tikėtis įsilieti į euro zoną tik 2012 metais.

Lietuvos Vyriausybė pritaria griežto taupymo koncepcijai, nors šiuo metu neaišku, kaip pavyks per trumpą laiką sumažinti biudžeto deficitą nuo 7 iki 3 procentų. Daug priklausys ir nuo to, ar Vyriausybė sugebės paaiškinti tautai, kad skausmingos priemonės būtinos. Finansų ministerijos sekretorius R.Kriščiūnas nusiteikęs optimistiškai ir tvirtina, kad nebuvę jokių nepasitenkinimo reiškimo atvejų, išskyrus kelių šimtų žmonių demonstraciją sausio mėnesį.

Didelė psichologinė įtampa

Ši krizė nėra vienintelis kartas, kai lietuviai turėjo kęsti nepriteklius. Ekonomikos blokada, kai Lietuva vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, vėliau pereinamasis laikotarpis nuo planinės prie rinkos ekonomikos, dar vėliau - 1998 metų Rusijos krizė, kai reikėjo perorientuoti pramonės eksportą - visa tai smarkiai žeidė, tačiau buvo stoiškai ir ramiai iškęsta. Bet nuo tų laikų dauguma lietuvių spėjo paragauti saldžių gerovės vaisių precedento neturinčiu ekonominio augimo laikotarpiu, todėl neaišku, ar žmonės pasiruošę dar kartą susiveržti diržus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slidinėjimo kurortus Kirgizijoje atranda ir europiečiai (2)

Garsėjanti kalnais Kirgizija vilioja alpinistus profesionalus ir mėgėjus pasivaikščiot po...

Sugriuvusią „Maxima“ Rygoje apdraudusi „Ergo“ išmokės 1,6 mln. eurų (6)

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių draudimo bendrovė „ Ergo Insurance “ sumokės 1,615 mln....

Veryga sugalvojo, kuo pakeisti cukraus mokestį (220)

Sveikatos apsaugos ministerija , rodos, rimtai užsimojo gyventojus atbaidyti nuo cukraus. Dar...

Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pernai uždirbo akcijų pensijų fondai (8)

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama: per metus II pakopos pensijų...

„Vilniaus vandenys“ žada atleisti nesąžiningiems vartotojams (11)

„Vilniaus vandenų“ vartotojams, kurie iki sausio pabaigos prisipažins vagiantys vandenį iš...

Top naujienos

Viešina skandalingas nuotraukas: VU nedelsdamas inicijuoja vidinį tyrimą (143)

Į DELFI redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto ( VU ) garažo darbuotojais prisistatę asmenys....

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Karbauskis ir Brazauskas: kas tarp jų bendro? (336)

Ramūnas Karbauskis su savo žemėmis ir giesmele „viskas teisėta“ Lietuvos padangėje nėra...

Varėnos raj. – panika dėl meningokoko: infekcija nusitaikė į vyresnius (11)

Varėnos raj., Valkininkuose, žmones išgąsdino žinia apie žaibine meningokoko forma susirgusią...

Veryga sugalvojo, kuo pakeisti cukraus mokestį (220)

Sveikatos apsaugos ministerija , rodos, rimtai užsimojo gyventojus atbaidyti nuo cukraus. Dar...

Siaubinga: Plungės raj. rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu raštu atsisakė pagalbos (106)

Trečiadienį Plungės rajone esančiame Alksnėnų kaime rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu,...

Gyvai / Startavo 12-asis Dakaro etapas: organizatorių paskutinės minutės pokyčiai ir ilgiausias išbandymas automobiliams (5)

Jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio dvyliktasis etapas sportininkus pasitiko staigmenomis dar...

Paskelbtas išplėstinis Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas įtraukti Eurolygoje žaidžiantys lietuviai (8)

Likus daugiau nei mėnesiui iki Pasaulio čempionato atrankos rungtynių su Vengrijos ir Kosovo...

Pagaliau prabilo 13 vaikų kalinusios poros artimieji (9)

Ne vienus metus Elizabeth Flores maldaute maldavo suteikti progą susitikti su sūnėnais ir...

Pasibaigus pikantiškai istorijai vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (75)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

6 pažastų niežulio priežastys ir lengvos priemonės, kaip jo išvengti (1)

Niežulį pažastyse dažniausiai sukelia prasta higiena ar drabužiai su ankštomis rankovėmis. Jei...