aA
Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas galima išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. vėliau jos pranyks. Po kodekso įsigaliojimo – 2017 m. liepos 1 d. – sukauptas atostogas reikia išnaudoti per trejus metus. Naujos redakcijos Darbo kodeksas (DK) įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Jo įsigaliojimo įstatyme numatyta, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Laidoje „DELFI diena“ svarstyta, kodėl neturi reikšmės priežastys, dėl kurių kai kurie darbuotojai tiesiog neturi galimybių pasinaudoti atostogomis, taip pat bandyta atsakyti, kaip darbdavys ir darbuotojas galėtų komunikuoti ir susitarti dėl kasmetinių atostogų išnaudojimo.

Ne visi galėjo pasinaudoti atostogomis

TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, darbo teisės ginčų arbitrė Ieva Povilaitienė tikina, jog dabar labiau trūksta diskusijos, dėl kokių priežasčių kai kurie žmonės nepasinaudojo atostogomis.

„Labiausiai trūksta diskusijos, ar tikrai neturime vertinti priežasčių, dėl kurių žmogus nepasinaudoja savo sukauptomis atostogomis, nepaisant to, kad jos kaupėsi dar prieš 2017 metus. Jeigu pasižiūrėtume į Teisingumo teismo praktiką, kuri yra suformuota taikant direktyvą, perkeltą į Lietuvos Respublikos darbo teisę, tai Teisingumo teismas sako aiškiai, jog darbdavys turi rūpintis, kad darbuotojas pailsėtų. Tai reiškia, kad priežastys nėra paskutinėje vietoje“, – tikino pašnekovė.

Ieva Povilaitienė
Ieva Povilaitienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji taip pat pabrėžė, jog yra nemažai racionalių ir logiškai suprantamų priežasčių, dėl kurių kai kurie negalėjo pasinaudoti atostogomis.

„Vienas klausimas iškyla skaitant Darbo kodekso įsigaliojimo įstatymo normą, kuri reguliuoja tą atostogų išnykimą. Klausimas, ar tikrai neturi jokios reikšmės priežastys, dėl kurių darbuotojas nepasinaudojo atostogomis. Priežasčių gali būti daug, o viena iš klasikinių yra ta, kad darbuotojas buvo ilgalaikėse tikslinėse atostogose. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti trejus metus, du vaikai – štai jau ir turime šešerius metus, kai žmogus objektyviai negalėjo tomis atostogomis pasinaudoti. O turbūt dažnesnė priežastis, kodėl žmogus nepasinaudojo atostogomis, yra ta, kad jam tiesiog nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti atostogomis.

Žinoma, jeigu pažodžiui skaitytume Darbo kodekso įsigaliojimo normą, mes matome taisyklę, kad jeigu nepanaudoji atostogų už trejus metus – viskas, taškas, atostogos išnyksta. Ar tikrai taip galima aiškinti tą įstatymų normą. Juk įstatymų leidėjas nepasakė, kad išnyksta, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių žmogus nepasinaudojo tomis atostogomis. Jeigu mes pasižiūrėtume į senąjį Darbo kodeksą, jame atostogų ribojimo iš viso nebuvo“, – svarstė I.Povilaitienė.

Kiekvienoje įmonėje – skirtinga tvarka

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų ekspertas Audrius Zabotka kalbėjo apie tai, kad skirtingose įmonėse yra skirtinga ir situacija, todėl labai svarbu, kad vis tik atostogų klausimai būtų sprendžiami darbuotojo naudai.

„Jeigu liepos mėnesį turėtume daug pasipiktinusių darbuotojų, tai būtų labai blogai, nes bet koks konfliktas veda prie rizikos, kad galima prarasti darbuotoją. Bent jau mano vadovaujamoje asociacijoje daugelis darbdavių visus tuos konfliktus sprendžia darbuotojų naudai. Labai svarbu, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, būtų pailsėję. Jeigu yra prarandamos atostogos, darbdaviui kaip ir sumažėja našta, bet, ko gero, tai nėra sumos, dėl kurių darbdaviai spręstų klausimus ne darbuotojų naudai.

Audrius Zabotka
Audrius Zabotka
© DELFI / Andrius Ufartas

Įsivaizduokite, jeigu dabar reikėtų išleisti atostogų visą gamyklą panaudoti sukauptas atostogas, tai reiškia, kad mėnesį ar daugiau ta įmonė gali tiesiog stovėti. Tokie atvejai – kraštutiniai, atostogos suteikiamos taip pat pagal įmonėje galiojančias tvarkas. Negalima tiesiog susigalvoti, kada atostogausi, ir tiesiog išeiti, ypač jeigu ženkli dalis darbuotojų dabar ateis pas darbdavius ir sakys, kad nori 60 dienų atostogų. Tai būtų įmonei tragedija, panašu į streiką“, – kalbėjo jis.

Nėra būdų priversti atostogauti

Tiesa, kaip pabrėžia pašnekovai, visada yra žmonių, kurie sako, kad atostogos jiems yra nereikalingos.

„Teisinių saitų, įrankių, kurie priverstų darbuotoją eiti atostogų, darbdavys neturi. Kitas dalykas yra tas, kad net pagal galiojančias tvarkas, darbuotojui planingai suteikus atostogas, gali būti taip, kad įmonėje galėjo kažkas atsitikti, dėl ko būtų reikėję tą darbuotoją atšaukti.

Tai reiškia, kad svarbus dialogas tarp darbdavio ir darbuotojo. Šioje vietoje darbuotojas lyg ir aukojasi, nes tada, kai jis norėjo atostogauti, jis negalėjo, o kitu laiku jam tiesiog nebereikia. Yra tokia situacija, kuri galimai nenaudinga darbuotojui, bet, manau, daugelis darbdavių visa tai išspręs“, – kalbėjo A.Zabotka.

Ruginienė: mes tai vadiname vagyste

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad įstatymas negali galioti atvirkštine data.

„Yra tokių sektorių, kur visiškai nėra problemos, nes nėra tokių darbuotojų, kurie būtų sukaupę daugiau nei trejus metus atostogų, bet yra, kur įmonių darbuotojai turi jų neišnaudotų. Mūsų požiūriu, tai, kad nusibrauks neišnaudotos atostogos, kurios yra sukauptos prieš 2017 metų liepos pirmąją, mes tai vadiname vagyste ir, manau, įstatymas negali galioti atbuline tvarka, įstatymas turi galioti nuo 2017 metų liepos 1 dienos.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kitas dalykas tas, kad darbdavys turi visais įmanomais būdais siekti, kad darbuotojas pailsėtų. Reikia suprasti, kad kasmetinės atostogos yra darbuotojų sukauptas ir nusipelnytas laikas, niekas jo negali atimti. Tai yra mūsų teisė ilsėtis po sunkių darbo savaičių“, – sakė ji.

Paklausus, ar dabar darbuotojai naudoja likusias atostogas, moteris pabrėžė, jog situacijų yra įvairių.

„Naudoja pagal galimybes, manau, kad turi būti tam tikra sinergija tarp darbdavio ir darbuotojo. Aš galiu pasakyti, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi save apsaugoti. Turi būti tam tikri raštiški procesai, kurie parodytų, kad tu tikrai sieki, kad tas darbuotojas išeitų atostogų, arba atvirkštiniai procesai, kad tu atsisakei, arba tau kažkas nedavė atostogų.“

Lieka vis mažiau laiko ir seniai sukauptos atostogos dings: įstatyme pasigedo svarbaus punkto
© DELFI / Andrius Ufartas

I.Povilaitienė kelia klausimą ir remiasi Europos žmogaus teisių teismo išvada, kad darbdaviai, nepateikę raštiškų įrodymų, negali nubraukti šių atostogų.

„Teisingumo teismas pabrėžia, jog pareiga, kad darbuotojas naudosis kasmetinėmis atostogomis, yra darbdavio pusėje. Teisingumo teismas kaip tik ir pabrėžia pavyzdį, kaip darbdavys galėtų įrodyti, kad jis ėmėsi priemonių.

Pavyzdžiui, darbdavys turi nurodyti darbuotojui pasirinkti kasmetinių atostogų laiką ir Teisingumo teismas sako, kad dar tuo pačiu metu darbdavys turi pabrėžti, kad nepasinaudojęs kasmetinėmis atostogomis nustatyta tvarka, darbuotojas rizikuoja jų netekti.

Tai reiškia, kad darbdavys turi labai aiškiai komunikuoti darbuotojui, ypač tiems, kurie dėl kažkokių priežasčių nesinaudoja atostogomis.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.4545

Kuršių nerijos nacionalinis parkas vietos prekėms ir paslaugoms suteiks specialų ženklą

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) netrukus ketina pradėti naudoti savo prekės ženklą –...

Europos Komisija pristatys nulinės taršos veiksmų planą (1)

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatys nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos veiksmų...

Seime – užmojis nuo stambiųjų ūkininkų nubraukti milijonus: numatyta išmokų riba galiotų įskaičiuojant ir tolimus giminaičius (100)

150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas...

Netrukus savitarnos kasa pati nustatys ir prekės rūšį, ir pirkėjo amžių (26)

Apsipirkimas parduotuvėje, prie kurio yra pripratę daugelis lietuvių, jau netrukus atrodys...

Medikų atlyginimų priedams už kovą pervesta 10,4 mln. eurų

Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už kovo mėnesį ligonių kasos gydymo...

Top naujienos

Po konflikto su įsižeidusia policininke – prarasti dveji metai ramybės: tai buvau matęs tik filmuose (143)

Automobilių spūstyje į konfliktinę situaciją su Vilniaus apskrities policijos tyrėja...

Seime – užmojis nuo stambiųjų ūkininkų nubraukti milijonus: numatyta išmokų riba galiotų įskaičiuojant ir tolimus giminaičius (100)

150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas...

Giedrė Balčiūtė | D+

Viskas, ką norėjote žinoti apie antikūnus: kur, už kiek ir kada išsitirti bei koks kiekis yra pakankamas?

Koronaviruso pandemija žmones paskatino daugiau domėtis ne tik COVID-19 liga ir apsisaugojimo...

Pergalingame „Pacers“ mače – Sabonio trigubas dublis ir naujas karjeros rekordas

NBA čempionate Indianos „Pacers“ (33/36) namų arenoje 103:94 (26:33, 25:29, 24:13, 28:19)...

Moteris – vadovė: ar Lietuva pasiruošusi kvotoms įmonėse (35)

Nors Lietuvoje įmonių valdybose ar direktorių pozicijose matome ne vieną moterišką pavardę, vis...

Arūnas Spraunius | D+

Kremlius nusitaikė į Juodąjį žemyną: čia jau darbuojasi rusų „sėkmės kariai“

Gegužės 4-ąją Prancūzijos tarptautinis radijas RFI informavo apie rusų karinių samdinių...

Darbuotojų paieška per karantiną vyksta visiškai kitaip: štai ką svarbiausia žinoti (1)

Nauji darbuotojai įmonėse karantino metu įdarbinami nuotoliniu būdu. Tai – nauja realybė, su...

Automobiliai brangsta, o žaliavinių prekių bumas tik apsunkina situaciją (9)

Automobiliai nepraranda populiarumo ir per pandemiją. Be to, jie brangsta iš dalies dėl kylančių...

Galimybių pasai: štai kodėl diskriminacija bent kartą yra naudinga (34)

Netrukus pasirodys galimybių pasai, kurie, rodos, dar labiau suskaldys visuomenę. Visuomenę, kuri...