Nuo gegužės 10 d. Liberalų sąjūdžio frakcija laikėsi nuostatos, kad susipažinusi su teisės aktų projektais pritars mokesčių reformos paketui po pateikimo. Tačiau liberalų požiūrį koreguoja nuo frakcijos nepriklausančios aplinkybės: kol kas nei Vyriausybė pritarė reformai, nei aiški pačios Vyriausybės perspektyva po NATO viršūnių susitikimo liepos 12 dieną.
Kadangi mokesčių reformos projektų iki šiol nepalaimino jų autorė Vyriausybė, liberalai laikosi nuostatos, kad Seime reformos eiga lieka miglota. Frakcijos vertinimu, jeigu Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė nebūtų paskelbusi apie savo atsistatydinimą po liepos 12-osios, liberalai būtų linkę, balsuodami už mokesčių projektų pateikimą, diskusiją apie reformą į Seimą leisti visa apimtimi.
„Tačiau dabar nebeišeina: reformos paketui su mūsų balsais netgi pasiekus Seimą, galiausiai nebeliks jos kūrėjo – Vyriausybės, ir nebebus dabartinės finansų ministrės bei Ministrės Pirmininkės, kurioms būtų galima peradresuoti parlamento frakcijų ir atskirų narių pataisas ir pasiūlymus“, – aiškino liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iki 2026 metų skiriama 2,225 mlrd. eurų. Europos Komisija šias lėšas išmoka pagal pasiektus rodiklius, kurių iš viso Lietuva turi įvykdyti 191. Kai kuriems rodikliams įgyvendinti būtini mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos liberalai remia.
Šiuo metu Vyriausybė pagal nustatytus rodiklius yra įgyvendinusi apie pusę reforminių tikslų. Šį mėnesį Europos Komisija įvykdė pirmą 542 mln. eurų mokėjimą plano reformoms įgyvendinti, dar 2021 m. buvo skirtas ir 289 mln. eurų dydžio avansas.
